Dėl gana žemo ūgio (171 cm) modelių standartų neatitinkančiai Justinai tai nesukliudė dirbti su tokiais mados kūrėjais kaip Roberto Cavalli, Alexanderis McQueenas, mados namais „Escada“, „Intimissimi“, susipažinti su dizaineriu Domenico Dolce ar ne kartą atkreipti užsienio paparacų dėmesį į save, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.
– Žiūrėdami į gražias ir sėkmės lydimas manekenes dažnai įsivaizduojame, kad jas supa pulkai gerbėjų, pildančių visus norus ir tenkinančių kiekvieną užgaidą. Ar realiame gyvenime viskas taip ir yra?
– Šis klausimas dažnas. Žmonėms atrodo, kad manekenių gyvenimas – kelionės, pažintys ir kalnai pinigų. Jau seniai pavargau pasakoti, kad tokios kalbos – tik iliuzija, iš tikrųjų tai rimtas ir daug jėgų reikalingas darbas. Bet kokie kaprizai aikštelėje kaipmat nulemia, ar būsi samdoma ateityje.
Dėl gero kadro dirbame ilgas valandas, mums degina plaukus, tampo odą, nutrina kojas, turime nebijoti nei karščio, nei šalčio. Tad mane labai liūdina, kai Lietuvoje merginos pasidaro asmenines fotosesijas ir pasivadina manekenėmis, taip sudarydamos įspūdį, kad viskas paprasta. Taip jos sumenkina mūsų profesiją, juk jų niekas nesamdo už pinigus, tai nėra jų darbas, bet jos kažkodėl save taip vadina, nors yra bedarbės, tiesiog ieškančios gero vyro.
Manau, kiekviena moteris lyg kokia ragana skleidžia atitinkamą energiją ir pritraukia tik tam tikrus žmones. Manęs nedomina trumpalaikiai santykiai ar sekiojančių vyrų būrys. Be to, prie manęs jie tiesiog neina.
Asmeninio albumo nuotr.
– Vis dėlto kaip vyrai užmezga kontaktą su jumis?
– Būna, virtualiai parašo: „Labas, kaip tu?“, o prieina labai retai, nes nedrįsta. Ir net tie drąsieji tikrai nepuola bare pirkti kokteilių. Tikiu, kad jie jaučia, kurioms merginoms toks dėmesys nepriimtinas, – tai matyti iš laikysenos ir žvilgsnio.
Esu bendravusi su labai turtingais žmonėmis, bet man svetimas tikslas ieškoti iš jų naudos. Susiklosto natūraliai, kad pati už save sumoku. Esu savarankiška, bet dovanos – visai kas kita, tikrai priimu.
Net dabar, kai puoselėju santykius su draugu, aplinkiniai klaidingai mano, kad už viską mano gyvenime sumokėta. Taip nėra, nes mane kitaip auklėjo. Mano šeimoje visos moterys dirba. Turiu draugių, kurios niekur nedirba ir yra vyrų išlaikytinės, jos negali tiesiog nueiti į restoraną pavakarieniauti. Jos priklausomos nuo vyro, kuris jas nusives. Tai savotiška nelaisvė, o aš to nenoriu. Žinoma, nesu feministė, kuri neleidžia vyrui būti vyriškam. Nuo studijų laikų yra taip: jei einu į pasimatymą ir vaikinas kviečia, o po to sako: „Gal atsiskaitome per pusę?“, man tai nepriimtina. Jeigu jau pakvietei, koks per pusę gali būti?
Karjeros įkarštyje dvejus metus draugavau su paprastu vaikinu. Niekada neturėjau tikslo būti su oligarchu. Gana anksti suvokiau, kas man svarbiausia, – jausmai, o ne naudos siekimas.
– Kodėl nesusiklostė tie santykiai? Ar karjera buvo skyrybų priežastis?
– Neįmanoma puoselėti gerų santykių per atstumą, vis tiek koks nors kabliukas išlįs, ir greičiausiai iš vyro pusės. Juk jie iš prigimties medžiotojai, jiems reikia moters šalia. Atsimenu, išvažiuoju dviem mėnesiams į Indiją ar Los Andželą, tai visokios mintys, pykčiai. Bendrauti, kai nuolat pykstiesi, įtarinėji, tiesiog neįmanoma. Esi nuolatinėje kančioje: paleisti negali, bet ir būti kartu neišeina. Buvusius santykius prisimenu lyg blogą sapną. Kai tik jie baigėsi, maniau: štai dabar tai pagyvensiu sau, dirbsiu – užsidirbsiu, bet praėjus trims savaitėms sutikau Joną, kuris lyg diena ir naktis skiriasi nuo buvusio draugo.
Geriausi dalykai ateina, kai neplanuoji. Kad ir kaip banaliai skambėtų, akies krašteliu jį stebėjau viename sostinės klubų, tik jis nedrįso prieiti. Vėliau iš jo gavau kvietimą bendrauti „Facebook“. Šiaip į jokias žinutes neatrašau, pati nustebau, kad pradėjau su juo susirašinėti. Kai pakvietė susitikti, bijojau, kaip jis atrodys realybėje, nes nuotraukose viskas atrodė nepriekaištingai. Laimei, visos mano baimės buvo tik jaudulys, kurį dabar smagu prisiminti. Nuo to pasimatymo esame kartu jau beveik dvejus metus.
– Vieni santykiai sugriuvo dėl atstumo, o kaip problemą sprendžiate dabar, kai jau turite karčios patirties?
– Šitie santykiai ir anie – kaip diena ir naktis. Jonas man nieko nenurodinėja, nereiškia ultimatumų, aš pati noriu būti šalia, todėl ilgų ir tolimų darbo kelionių atsisakau. Neduok Dieve, pradėtų įsakinėti, nesuprasčiau to visai. Vis dėlto esu įpratusi judėti, todėl kai pabūnu dvi savaites Lietuvoje, apima nerimas: o kas toliau, kodėl nieko nevyksta? Su Jonu stengiamės nesimatyti ilgiausiai tris savaites. Trumpi išsiskyrimai labai sveika, bet ilgi tikrai gali būti lemtingi.
Esu tokios nuomonės, kad jei į antrąją pusę žiūri rimtai, reikia elgtis atitinkamai. Viena, kai yra šeima ir vyras išvažiuoja uždirbti pinigų pusei metų, – visi laukia ir niekam nekyla klausimų. Kai yra pora, tai ir tas mėnuo vienas be kito gali viską apversti aukštyn kojom.
Jaučiuosi tokia laiminga, kad bijau prisikalbėti, dar kokios piktos panelės paskaitys... Šiaip pastebiu, kad Lietuvoje moterys pasidarė itin įžūlios. Joms nėra jokių tabu prieiti prie vyro, kuris atėjo su savo mergina, ir jį visaip liesti. Buvome klube, ir likau šokiruota. Matau, kaip jos traukia, siūlosi, ir klausiu savęs, nejau taip vyksta dėl vyrų trūkumo? Namuose su Jonu pasijuokiame iš tokių nuotykių.
Asmeninio albumo nuotr.
– Meilė yra, karjera taip pat. Kas laukia toliau?
– Man dvidešimt šešeri, visi aplink klausinėja, kada vaikai ir vestuvės, bet aš negaliu atsakyti į šį klausimą, nes viskas priklauso ne nuo manęs. Kartais nežinau, kaip reaguoti, nes pas mus žmonės labai paiso tradicijų, kada kas turi nutikti žmogaus gyvenime.
Jaučiuosi mylima ir laiminga, tad vienintelis klausimas, kurį sau užduodu, – ką norėčiau veikti, kai galutinai atsisveikinsiu su modelio darbu? Kol kas žinau, kad pagal išsilavinimą valdiškas darbas man nelabai įdomus, tiesiog tikiu, jog visos sukauptos žinios vieną dieną virs geru verslo planu. Nenoriu sau brėžti ribų, kad neatbaidyčiau geros idėjos, kuri man tiktų. Esu aktyvi, veikli ir noriu gyvenime veikti ką nors prasmingo. Gerai, kad aš vis dar modelis, o mano Jonas – labai supratingas vyras.
Tikiuosi, kad mano laimingoje istorijoje dar bus lemtingas posūkis, kuris padės atrasti save ne tik meilėje, bet ir darbe. Sutinku, kad kai modeliai įsimyli, baigia karjerą.