Puikiai žinoma dainininkė muzikos karjeros aukštumų jau šešerius metus tikslingai siekia Amerikoje. Nors Lietuvoje ji reta viešnia, tačiau spauda vienareikšmiškai Eveliną tituluoja viena stilingiausių lietuvių, rašo žurnalas „Stilius plius“
Pasakiškos dainininkės akimirkos instagrame pritraukė 57 tūkstančius sekėjų ir šis skaičius su kiekviena diena vis auga. Prie tokio turinio prisideda ne kas kitas, o jos vyras ir asmeninis fotografas, garso režisierius Adamas Youngas (36 m.). Jiedu kartu pasineria į svajingas ir romantiškas avantiūras.
Žvelgti į visas situacijas daug paprasčiau, laisviau, be jokio pykčio, pagiežos ar burbėjimo. Tikriausiai tai yra ir Evelinos raktas į sėkmę.
– Begalei sekėjų siūlote patrauklų turinį, kurį puoselėjate labai atsakingai. Pastaruoju metu vis daugėja žmonių, kurių pragyvenimo šaltiniu tampa veikla instagrame. Ką jūs apie tai manote?
– Man instagramas yra be galo kūrybiška ir smagi platforma, bet asmeniškai aš niekada nestatyčiau savo gyvenimo ir karjeros ant socialinio tinklo, nes jis bet kada gali pasikeisti dėl naujų technologijų ir naujų programų.
Taip pat tai nėra ir mano gyvenimo svajonė, kaip kad muzika. Tai tiesiog pomėgis. Bet jei yra tokių žmonių, kuriems tai taip patinka ir taip sekasi, kad tampa jų karjera, aš nematau nieko blogo tame. Jie keliauja, lankosi įvairiuose renginiuose ir dar gauna už tai pinigus, tad tikrai gali būti ir blogiau... (Šypsosi.).
Man labiau nepriimtina tendencija skųstis, jog viskas socialiniuose tinkluose netikra ir koks tai yra blogis keičiantis jaunąją kartą su neadekvačiu požiūriu į gyvenimą ir vertybes. Juk nuėję į kino filmus vaikams nedangstom akių ir ausų, kai renkamos specialios pajėgos numesti atominei bombai ant dinozauro, kad jis nesunaikintų Niujorko. O Pelenė yra princo gyvenimo meilė, nes užteko vieno vakarėlio, kuriame ji buvo tokia graži, kad kitą dieną jis jos be suknelės ir makiažo neatpažino. Princas suvokia, kad tai yra ta vienintelė tik todėl, kad jos vienos koja visame mieste telpa į stiklinį batelį, kurį ji pametė tame vakarėlyje.
Jei norisi gražių minčių, gilaus turinio galime apsilankyti Beatos Tiškevič paskyroje, jei norim pasisemti įkvėpimo stiliaus paieškose, galima pasižvalgyti po Karolinos Meschino paskyrą, dvasinės tvirtybės ir ramybės visada rasi pas Rūtą Meilutytę, o gal kažką įkvepia tiesiog gražios miesto ar maisto nuotraukos. Jei visa tai kažkam atrodo tuštybių mugė – tegu išsitrina instagramą. Tik mūsų pasirinkimas, ką sekame ir ko ne.
– Kada supratote, jog jus pradėjo sekti ne tik draugai, o ir gražiausių vaizdų ištroškę žmonės iš visų pasaulio kampelių?
– Viskas prasidėjo nuo to, kad man, kaip lietuvaitei, persikrausčius gyventi į Los Andželą, kiekvienas žingsnis šiame mieste atrodė toks įdomus ir egzotiškas. Daug keliaudavau po patį miestą tam, kad su juo susipažinčiau.
Kaip tikra turistė nusifotografuodavau visuose populiariausiuose taškuose ir tiesiog per daug negalvodama pasidalindavau nuotraukomis savo socialiniuose tinkluose. Pastebėjau, kad žmonės tai labai teigiamai priėmė. Kai kurie dėl to, kad ir patys svajoja čia apsilankyti, kiti jau planuoja keliones ir net rašo, klausia patarimų, kur ką geriausia pamatyti. Pradėjau stengtis daryti kokybiškesnes nuotraukas, parodyti įdomiausius ir gražiausius Kalifornijos ir pačių Valstijų kampelius bei gyvenimo būdą.
Dabar pastebiu, kad kuo toliau, tuo labiau ima sekti ir kitų šalių žmonės, todėl, deja, neišvengiamai turėjau pradėti rašyti visus prierašus anglų kalba.
– Žvelgiant į jūsų socialinę paskyrą, susidaro įspūdis, jog jūs tarsi ką tik būtumėte nužengusi nuo podiumo: tobulas stilius, kurį visuomet suderinate su aplinka. Kur viso to išmokote?
– Save šiuo klausimu vadinu šiek tiek sugadinta, nes ne paslaptis, kad esu kilusi iš šeimos, kur abu tėvai, brolis, ir net mano vyras užsiima profesionalia fotografija.
Nuo mažų dienų iki dabar bet kur keliaujant tėvai ir vyras visada šalia turi fotoaparatą. Tad jau kitaip ir nebeįsivaizduoju savo šeimos ir savęs vaikštant po mišką ar miestą, kaip norint nenorint matant „rakursus” arba „auksinę šviesą”, o dienos pabaigoje visiems jaukiai sukritus ant sofos peržiūrėti padarytas nuotraukas.
Taip yra ir su instagramo paskyra. Man patinka kurti nuotraukas, kurios turi koncepciją ir yra estetiškai įdomios.
– Prieš porą metų man esate sakiusi, kad kai muzika yra vienintelis būdas save visavertiškai įprasminti gyvenime, populiarumas yra tik neatsiejama sėkmingai besiklostančios veiklos dalis. Kaip manote dabar – ar svarbu šalia to išsiskirti iš minios.
– Ilgą laiką galvojau, kad mada ir išorinis stilius muzikantui yra prioritetų sąrašo pabaigoje… Tik visai neseniai supratau, kaip klydau. Juk visi žinome Freddie Mercury legendinius ūsiukus ir iškeltos į viršų rankos pozą, Michaelo Jacksono juodą kepurytę su garbana, deimantinę pirštinę ir baltas kojines, Arianos Grande plaukų uodegėlę, Adeles akių pravedimą.
Šiais laikas, kuomet yra internetas ir toks pasirinkimas, neužtenka tiesiog gerai dainuoti ar groti. Muzikantas turi turėti visą bendrą paketą: gebėti rašyti muziką, turėti savitą stilių, susikurti savo auditoriją ir su ją užmegzti ryšį, kad stambesnės kompanijos norėtų į tave investuoti.
– Sunku rasti jūsų fotosesiją, kurios autorius nebūtų Adamas. Koks jis – vyras tiesiog mėgstantis įamžinti mylimą moterį, o gal didžiausias kritikas? Kaip atrodo jūsų darbas kartu?
– Nesu turėjus patirties su kitu fotografu prieš kurį taip gerai jausčiausi. Adamas niekada nekritikuoja ir nenurodinėja, ką daryti. Jis tiesiog leidžia man būti savimi ir tyliai tai įamžina.
Tarkim „Stiliaus plius“ fotosesijos idėja mums abiems kilo tuo pačiu metu, nes jau seniai norėjome aplankyti žymųjį išdžiuvusį „El Mirage” ežerą baltu, grublėtu paviršiumi, esantį vidury dykumos. Aš sudėliojau įvaizdžius, jis padėjo suplanuoti tinkamą šviesą. Vienintelis trūkumas buvo tas, kad tai yra rudens-žiemos temos fotosesija, kurią sugalvojome įamžinti dykumoje. Tą dieną lauke buvo apie 49 laipsnius temperatūros, o aš beveik visą laiką dėvėjau švarkus ir kailinukus (Juokiasi.).
– Rudenį norisi tamsesnių spalvų, pledo ir jaukumo namuose. O koks yra tobulas jūsų ruduo?
– Asmeniškai man ruduo visada yra tobulas. Gal todėl, kad esu gimus lapkričio 1-ąją, o gal todėl, kad jis man visada asocijuojasi su ramybe, kuomet gamta ir viskas aplinkui nurimsta besiruošiant žiemai.
Labiausiai šiuo metų laiku man patinka savaitgaliais išlėkti su šeima ir savo šunimis visai dienai į gamtą iki pat to oranžinio saulėlydžio įsisupus į jaukų megztinį ar pledą. O vakare sėdėti prie užkurto laužo.
– Ar turite kokią nors būtiną rudens stiliaus taisyklę?
– Visą gyvenimą turėjau vieną taisyklę: atėjus rudeniui ir žiemai kaip nors neperšalti, nes užkimus negaliu dainuoti. Todėl pas mane spintoje daugiau nei bet ko kito rastumėte šiltų megztinių su aukštu kaklu.
Šiltas ir dailus megztinis tikrai yra man pats mylimiausias ir, ko gero, universaliausias rudens aksesuaras, nes jį galima vilkėti ir puošniau – su suknelėmis ar sijonais, ir paprasčiau – su kelnėmis, bet visada jaustis šiltai.
– Ką jums reiškia mada?
– Mada, o tiksliau savitumo išraiška per stilių, mano nuomone, yra tiesiog vienas iš asmenybės komponentų ir bruožų. Labiausiai žaviuosi žmonėmis, kurių stiliuje atsispindi jų gyvenimo būdas ir charakteris. Bet kas gali apsirengti tai, kas šiuo metu yra ant bangos, vitrinose, bet ne kiekvienas sugeba bet ką vilkėdamas sukurti ir išlaikyti savitą tik jam būdingą stilių.
– Daugelis dievagojasi, kad mada kainuoja brangiai, be to, visoms paieškoms reikia laiko.
– Mada gal ir kainuoja daug, bet stilius nebūtinai. Čia tinka tas posakis, kad „mada yra tai, ką perki, o stilius yra tai, ką su tuo darai“.
Žmogus, turintis savo stilių, jį atskleidžia per detales ir daiktus, kurie jam patinka, o tai nebūtinai turi būti šį sezoną populiarūs ar brangūs aksesuarai. Tarkim, aš turiu mamos suknelę, kurią ji nešiojo man būnant vaiku, ir visai neseniai padovanojo. Dievinu ją ir puošiuosi su didžiausia meile, o smagiausia, kad sulaukiu komplimentų ir klausimų, kur ją galima įsigyti.
– Žinau, jog esate sau pasisiuvusi ne vieną drabužį.
– Mano mažoji didžioji paslaptis... Neįsivaizduoju iš kur, bet turiu tikrai nepaprastą potraukį siūti. Tik, deja, laiko neturiu.
Manau, kad tai prasidėjo nuo to, kad scenai ar profesionalioms fotosesijom iš anksto visada planuodavau aprangą. O kai aš jau sugalvoju, kad ko nors noriu su savo skorpiono charakteriu, nepasiduodu, kol nerandu. Tad taip pirmą kartą ir atklydau į audinių parduotuvę.
Taip pat dažnai nutinka, kad pamatau daiktą ir galvoju, kad jei tik jis turėtų tą ar kitokį elementą, būtų tobulas. Tarkim, kad ir ši suknelė su kristalais, kurią matote nuotraukose – jai prisiuvau ilgus kutukus prie rankovių, nes man jai kažko trūko. Taip pat pasisiuvau ir šį rožinį kailinį paltuką.
– Reikia pripažinti, kad drąsiau puoštis gyvenant Amerikoje – tarsi kasdienybė, na, o Lietuvoje nemaža dalis bijo išreikšti save per stilių. Juk ir jūs, gyvendama svetur, tarsi išlaisvėjote.
– Kai prieš kelis metus persikėliau gyventi į Los Andželą, tikrai pajutau stiprų skirtumą. Žmonės čia jaučiasi gerokai labiau atsipalaidavę ir laisvesni. Tas paskatino ir mane pačią imti pradėti savęs ieškoti dalykuose, kuriuose anksčiau nedrįsdavau. Ne tik aprangoje, bet ir muzikinėje kūryboje, balso tembre.
Tarp kitko, tuo pradiniu persikraustymo ir adaptacijos laikotarpiu pastebėjau, kokią didelę įtaką tiems savęs ieškojimams prasidėti turėjo faktas, kad manęs čia niekas nepažįsta. Vis tik mūsų kultūroje dar labai būdinga sureikšminti kitų nuomonę apie mus.
Puikus to pavyzdys yra, kuomet išgirstu draugų ar giminaičių, kad norėtų įsigyti vieną ar kitą patinkantį drabužį, bet juk Lietuvoje šitaip apsirengus neišeitum į gatvę… Tai girdėti yra liūdna, nes žmonės turi teisę elgtis, rengtis ir gyventi taip, kaip jie nori. Beje, būtent pasikeitus šiam požiūriui, iškart pajutau, kad pradėjau labiau nei bet kada jaustis savimi.
– Kokios jūsų kasdienės grožio procedūros – ar leistumėte sau išeiti į gatvę nepasidažiusi ir nesusišukavusi?
– Didžiausia mano grožio procedūra – stiprus kavos puodelis ryte. Be jo man nei kremai, nei makiažas nepadėtų. Vyras žino, kad kokį pusvalandį po to, kai atsikeliu, geriau su manim nebandyt užmegzti racionalaus pokalbio. O šiaip tikrai neturiu bėdų išlėkti iš namų be makiažo.
Aš esu iš tų merginų, kuri naudoja drėkinamąjį veido ir paakių kremą, galvodama, kad čia jau labai pasistengta dėl savo išvaizdos (Juokiasi.). Gal net kiek gėda prisipažinti, bet po grožio salonus, apart plaukų padažymo kas pusę metų, iš vis nesilankau.
Miegas man yra pats svarbiausias, taip pat ir mityba bei vidinė būsena.
Dievinu knygas, pasiplaukiojimus vandenyje – tai visada padeda nuimti kartais susiformavusią įtampą. Aš tvirtai tikiu, kad gražiausias žmogus yra laimingas žmogus, tad svarbiausia investuoti į savo vidinę ramybę ir mintis.
– O ką manote apie grožio chirurgiją?
– Manau, kad tai yra nuostabu, jog šiais laikais žmonės turi galimybę pakeisti savo išvaizdoje kažką, kas jiems kelia nepatogumą ar nepasitenkinimą savimi, ir tai pakeitus, jie jaučiasi geriau ir įgyja daugiau pasitikėjimo. Bet yra liūdna, kuomet persistengiama, nes tai daroma dėl rimtų psichologinių problemų, kurių, deja, skalpeliu nesutvarkysi.
Liūdna todėl, kad dažnu atveju tokie žmonės iš vidaus yra tiesiog labai nelaimingi. Yra tokie, kurie negali priimti kažkokios savo kūno dalies ir yra tokių, kurie tiesiog negali priimti savęs. Jiems reikia ne peilio pagalbos, o pagalbos pamilstant save.
– Dabar jaučiatės turėdama tvirtą pagrindą po savo kojomis? Kokie šiuo metu jūsų muzikiniai planai?
– Tikrai negalėčiau taip tvirtinti, bet suvokimas nuo paskutinio pokalbio su jumis apie tai, kas yra tas tvirtas pagrindas taip pat pakito.
Dabar kaip tik baiginėju savo naujus įrašus, po kurių be galo nekantrauju vykti aplankyti Lietuvą.
– Ar dažnai jums komplimentus žarsto vyras?
– Nors Adamas ir nėra tokio tipo žmogus, kuris vaikščiotų visą dieną iš paskos vadindamas mane „saulytėm, zuikeliais ir širdelėm“, bet yra labai dosnus savo dėmesiu ir bent kartą per dieną pasako kažką tokio, kas priverčia pasijausti pačia mylimiausia moterimi pasaulyje. Vis tik labiausiai aš vertinu ne jo žodžius, bet veiksmus ir jo palaikymą gyvenime siekti savo svajonių.
– Abu esate meniškos sielos asmenybės. Neabejoju, kad jūsų vakarai labai romantiški. Kokia istorija būnant drauge jums labiausiai įsiminė?
– Tikrai mums tobuliausias laikas yra tas kurį galime praleisti tiesiog kartu. Mėgstame tiek skirtingų dalykų, todėl mums visada smagu ir niekada nebūna nuobodu.
Turime istoriją, kurios Adamas turbūt nepamirš labiau negu aš. Vieną dieną paprašiau jo nufilmuoti mano atliekamą koverį ant kalno krašto su vaizdu į saulėlydžio apglėbiamą mirguliuojantį Los Andželą. Žinot, pasižiūrėjau filmą „La La Land“... Adamas bandė įtikinti, kad geriau tai filmuoti studijoje, kur nėra pašalinių, laiko limito ir lengva kontroliuoti šviesą. Vis vien įtikinau, kad jis mane filmuotų ant kalno...
Per interneto paieškos žemėlapius suradome būtent tokią vietą su dangoraižių ir miesto vaizdu netoli populiarios kopinėjimo trasos. Kadangi jis sunkaus darbo nebijo, drąsiai susikrovė visą techniką, apšvietimą, metalinius stovus, ir net smėdmaišį jiems laikyti (viso arti 50 kg svorio).
Pradėjome lipti įkalne link įsivaizduojamos aikštelės. Priėję tą vietą, kur turėjo būti mūsų aikštelė supratome, kad tuos žemėlapius žiūrėjom vertikaliai, o ne 3D formatu, nes ta aišktelė buvo ant stataus šlaito viršūnės, kurią vienintelis kelias pasiekti buvo kopimas. Ir mes netgi pabandėm... Bet kai Adamas pradėjo slysti žemyn su visa technika ir susipjaustė rankas, nusprendėm neberizikuoti ir, kad gal užteks pafilmuoti ten, kur esam, tiesiog ant kelio su trupučiu vaizdo į miestą.
Kol jis sustatė visą techniką, sutemo, kalnuose pasidarė taip šalta, kad man bedainuojant ėmė kimti balsas. Tuomet užpuolė kažkoks neįtikėtinas uodų antplūdis, kuris kažkodėl praleido mane, bet apdovanojo visa meile Adamą. O jis jų nebaidė, kad nesudrebėtų kamera nuo rankų judesių.
Kuomet grįžom namo ir aš pamačiau vaizdo įrašą, pasakiau, kad jis yra visiškai nenaudojamas, nes balsas pakimęs, o šviesa per tamsi, ir kad reikės tai perfilmuoti studijoje. Žinot, tą akimirką kaip iš tos reklamos – jo žvilgsnis buvo iškalbingesnis už tūkstantį žodžių. Bet perfilmavo.
Interviu su Evelina skaitykite naujame mados tendencijų žurnale „Stilius plius“.
