Garsiajame dvare – maištingų dviejų karališkųjų giminių šmėklų istorija

Didžiąją dramos „Favoritė“ sėkmės dalį lėmė dekoracijos, juk kunkuliuojančių karališkojo dvaro aistrų ir intrigų vieta tapo Hatfildas. Garsusis anglų dvaras turi kone populiariausios kinematografininkų buveinės šlovę.

 Dvarą dar labiau išgarsino filmas „Favoritė“.<br> Scanpix nuotr.
 Dvarą dar labiau išgarsino filmas „Favoritė“.<br> Scanpix nuotr.
Taip atrodė dvaras 1850-aisiais. <br> Scanpix nuotr.
Taip atrodė dvaras 1850-aisiais. <br> Scanpix nuotr.
 Hatfildo dvaras 1954-aisiais.<br> Scanpix nuotr.
 Hatfildo dvaras 1954-aisiais.<br> Scanpix nuotr.
 Iš esmės dvarą perstačiusio grafo Roberto Cecilis laidotuvės 1903-aisiais.<br> Scanpix nuotr.
 Iš esmės dvarą perstačiusio grafo Roberto Cecilis laidotuvės 1903-aisiais.<br> Scanpix nuotr.
 Antrojo pasaulinio karo metais dvaras virto ligonine.<br> Scanpix nuotr.
 Antrojo pasaulinio karo metais dvaras virto ligonine.<br> Scanpix nuotr.
 Rytinė Hatfildo dvaro dalis.<br> Scanpix nuotr.
 Rytinė Hatfildo dvaro dalis.<br> Scanpix nuotr.
 Dvarą dar labiau išgarsino filmas „Favoritė“.<br> Scanpix nuotr.
 Dvarą dar labiau išgarsino filmas „Favoritė“.<br> Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Mar 10, 2020, 7:12 PM

Hatfildo istorija verta kino romano. Tvyrant apgaulingai dvaro tylai, prieš keletą amžių užsimezgė kietas intrigų mazgas, turėjęs tiesioginės įtakos britų karūnos likimui.

Didysis ir baisusis Tiudorų dinastijos monarchas Henrikas VIII turėjo šešias žmonas. Su dviem išsiskyrė, dvi nubaudė mirtimi, apkaltinęs neištikimybe, dar viena mirė netrukus po gimdymo.

Didžiosios Britanijos mokiniai iki šiol „kala“ karaliaus Henriko VIII santuokas pagal skaičiuoklę: išsiskyrė, nubaudė mirtimi – numirė – išsiskyrė – nubaudė mirtimi – išgyveno.

Pirmoji mirties bausmė buvo įvykdyta Anne Boleyn. Ją karalius Henrikas VIII vedė iš didelės meilės ir labai tikėjosi, kad ji pagimdys įpėdinį.

Pirmoji monarcho žmona Katerina Aragonietė jam padovanojo dukterį Mariją. Ir didžioji Henriko VIII meilė A.Boleyn 1533-aisiais pagimdė jam dukterį Elžbietą.

Ši naujiena monarcho nenudžiugino. Iškart po gimimo Henrikas VIII nusiuntė mažylę už 34 kilometrų į šiaurę nuo Londono – Hatfildo dvarą.

Harfordšyrdo grafystėje esantį dvarą XV a. pb. pastatė kardinolas Johnas Mortonas. Beveik po pusės amžiaus, susipykęs su tėvu ir apsiskelbęs anglikonų bažnyčios vadovu, Henrikas VIII pradėjo energingai atiminėti katalikų abatijų ir vienuolynų nuosavybę.

Toks pat likimas 1535-aisiais ištiko ir Hatfildą. Šio dvaro Henrikas VIII nenaudojo kaip rezidencijos: tai buvo tarsi jo įpėdinių kambarys.

Pirmąja „ištremta“ į Hatfildą tapo Marija, antrąja – Elžbieta. Mažylei nebuvo nė trijų metų, kai jos tėvas, karalius Henrikas VIII ant ešafoto pasiuntė jos motiną A.Boleyn.

Ji buvo apkaltinta svetimoteriavimais, raganavimu ir valstybės išdavimu. Dabar dauguma istorikų įsitikinę, kad neištikimybės vyrui įkalčiai suklastoti.

Karalius Henrikas VIII labai norėjo sūnaus. 1536 m. sausį Anne patyrus persileidimą, antrosios monarcho žmonos likimas buvo nulemtas. Gegužės 19-ąją jai nukirsdino galvą.

Nepraėjo nė dviejų savaičių ir Henrikas VIII vedė trečią kartą – antrosios žmonos freiliną Jane Seymour. Ji po pusantrų metų pagimdė ilgai lauktą įpėdinį Eduardą.

Dukteris, kurių susilaukė nuo ankstesnių žmonų, Henrikas VIII paskelbė nesantuokinėmis. Taip trejų metų amžiaus Elžbieta pergyveno pirmąją, bet anaiptol ne paskutinę savo gyvenime nemalonę.

Beveik visa „klastingosios išdavikės“ A.Boleyn „išperos“ vaikystė prabėgo Hatfildo dvaro tylumoje.

J.Seymour mirė praėjus dvylikai dienų po gimdymo. Henrikas VIII vedė Aną Klevę, bet po pusės metų išsiskyrė, taip ir neatėmęs iš žmonos nekaltybės.

Penktąją žmoną Kateriną Hovard karalius nuteisė mirties bausme praėjus dvejiems metams po vestuvių, – ir vėl apkaltinęs neištikimybe.

Paskutine Anglijos karaliaus Henriko VIII žmona tapo Kotryna Parr. Tarp jos ir jaunesnės podukros Elžbietos užsimezgė gana šilti santykiai.

Ką mergaitė veikė Hatfilde?

Elžbietos dienos bėgo tarnų apsuptyje, prižiūrint vyriausiajai auklei. Dar nė dešimties metų princesė neblogai kalbėjo lotynų, graikų, italų ir prancūzų kalbomis, studijavo istoriją, retoriką ir filosofiją.

Jos mokytojai – Kembridžo universiteto dėstytojai pastebėjo vyrišką Elžbietos mąstymą. Guvernantės gyrė jos laikyseną ir nepriekaištingas manieras.

Artimiausiu princesės draugu tapo į Hatfildo dvarą „ištremtas“ jos jaunesnysis brolis Eduardas. Mylima Elžbietos guvernantė Catherine Ashley, tam tikra prasme pakeitusi motiną, išmokė mergaitę rankdarbystės.

Šešerių metų Elžbieta pasiuvo broliui Eduardui batistinius marškinėlius. Kartais ji žaidė su berniuku, Nortumberlendo hercogo sūnumi Robertu Dudley.

Toliau – istoriniai faktai. Devynerių metų Eduardas VI užima sostą ir pasikviečia mylimą seserį. Po jo, vos sulaukusio penkiolikos metų, mirties ir nedidelių bruzdėjimų, sostas atitenka vyresniajai seseriai Marijai – pirmai karūnuotai Anglijos monarchei.

Apkaltinusi jaunėlę Elžbietą sąmokslu ir maištu, Marija uždaro ją į Tauerį. Ketina nubausti mirties bausme, bet galiausiai ištremia – į jos vaikystės vietą – Hatfildo dvarą.

Kuklus Elžbietos dvaras tampa geidžiama jaunų aristokratų vizitų vieta. Visi supranta: po bevaikės Marijos mirties sostas atiteks rausvaplaukei nemylimai giminaitei. Tai įvyko 1558-aisiais.

Iš vaikystės jaunai Anglijos karalienei liko ne tik prisiminimai, bet ir simpatija žaidimų draugui R.Dudley.

Jų meilė – ar ji buvo platoniška ar ne istorikai ginčyjasi iki šiol – tęsėsi iki jo mirties.

Iš tų laikų Hatfilde išliko visas dvaro sparnas ir kai kurie Elžbietai priklausę daiktai. Pirštinaitės, skrybėlė ir šilkinės kojinės, genealoginis medis.

Išliko britų miniatiūros pradininko, tapytojo Nicholaso Hillardo sukurtas Elžbietos portretas su šermuonėlių kailiu. Ir legendinis Isaaco Oliverio nutapytas Skaisčiosios karalienės portretas, kupinas ženklų ir alegorijų. Ji pavaizduota laikanti vaivorykštę su užrašu „Nėra vaivorykštės be saulės“.

Būtent šis portretas po daugelio šimtmečių pastūmės rašytoją Ianą Flemingą sugalvoti agento Džeimso Bondo numerį. Skaičius 007 užkoduotas Elžbietos suknelės rašte. Dvi akys ir ausis – 007 – simbolizuoja tris tuomečius britų žvalgybos vadovus.

Hatfildo dvaro parke tebestovi ąžuolas, po kuriuo rausvaplaukei princesei Elžbietai pranešė, jog dabar ji – Anglijos karalienė. Dvaro pokylių salėje 25-metė tuojau pat sukvietė savo pirmąją valstybės tarybą.

Tarp Elžbietos patikėtinių buvo ir grafas Williamas Cecilis.

XVII a. dvaras atiteko jaunesniajam W.Cecilio sūnui Robertui, pirmajam Solsberio giminės grafui, Elžbietos ministrui.

R.Cecilis iš esmės perstatė dvarą. Sparną, kur kažkada gyveno būsimoji Anglijos karalienė, pertvarkė į arklidę. Po daugelio metų šiai dvaro daliai grąžintas ankstesnis jos vaizdas.

Arklidės sienos išsaugojo šautuvų šūvių pėdsakus: taip buvo atbaidomi būriai žvirblių, pamėgusių gardus su avižomis.

Įrengiamieji dvaro darbai užbaigti iki 1611 m. Pirmasis Solsberių giminės grafas pasikvietė ir garsųjį gamtovaizdžio architektą Johną Tradescantą vyresnįjį, kuris įveisė sodus ne vienam aristokratui.

Botanikas buvo godus įspūdžiams, daug keliavo ir kolekcionavo retus augalus. Dienoraščiai, kurios J.Tradescantas vyresn. rašė ekspedicijų metu, tebesaugomi Hatfildo dvaro bibliotekoje.

Jo dienoraščių dėka dabartinis dvaro sodas, kurio išliko žymi dalis, laikomas seniausiu ir gražiausiu Didžiojoje Britanijoje. Jam daugiau nei 400 metų!

Vienas sodo „perlų“ – garsusis žaliasis labirintas, kurio klastinguose ir begaliniuose „koridoriuose“ ne kartą pasiklysdavo turistai.

Išliko 1940 m. nuotrauka, kur įamžinta kareivių ir slaugytojų grupė, mėginanti išeiti iš tvarkingai pakirptų tankių želdynų.

Be fontanų, terasų ir pavėsinių sode buvo šiltnamių ir oranžerijų. Tiksliai pagal sezonų kaitas čia keičiasi ir gėlių paveikslas.

Tiudorų dinastijos raudonųjų plytų ir baltojo akmens dvaras labai įspūdingas. Čia galima deramai priimti karališką asmenį, o esant būtinybei įkurdinti ir visus karališkųjų rūmų asmenis.

Į bokštus panašūs plataus statinio priestatai sujungti Renesanso epochos itališko stiliaus fasadu. Prabangūs Didieji ąžuolo laiptai papuošti drožtinėmis figūromis.

Įžymi Ilgoji galerija, koplyčios vitražai su scenomis iš Senojo testamento, freskos, plėveliniu auksu padengtos lubos ir 223 kambariai.

Iš jų dabar galima apžiūrėti 26 – taip pat Pokylių salę, Gobelenų salę, skirtą priėmimams, valgomąjį su antikvariniais indais.

Ginklų salės lankytojus pasitinka senovinių vargonų muzika. Šarvuotų riterių veidai, kaip tvirtinama, nukopijuoti iš pomirtinės karaliaus Karolio I kaukės.

Hatfildo dvaro koplyčia, pašventinta 1614-aisiais, kur iki šiol laikomos mišios, turi savo istoriją. Ši dvaro dalis buvo nuniokota 1835 m. gaisro. Ugnyje žuvo pirmoji Solsberių giminės markizė.

Bet koplyčia stebuklingu būdu išliko. Staiga vėjas pakeitė kryptį, prapliupo stiprus lietus ir užgesino liepsną.

Marmurinėje salėje, išsaugojusiai nuo 1611 m. pirmykštį vaizdą – šachmatų lentos spalvų – juodai baltos grindys, drožtinės ąžuolinės lubos ir Roberto Cecilio šeimos herbas su šūkiu: „Sero Sed Serio“ – „Vėlu, bet rimtai“, šeimininkai rengė pokylius.

Kinų stiliaus miegamasis kažkada buvo karališkųjų apartamentų dalis.

Pirminis gyvenamųjų kambarių planas buvo kuriamas, manant, jog monarchas nuolat apsistos Hatfildo dvare.

Hatfildo bibliotekoje saugoma daugiau kaip dešimt tūkstančių knygų. yra ir XVI a. retenybių.

Didžiulė Hatfildo dvaro virtuvė atkurta ir nesikeitė nuo 1846 m., kai čia pirmą kartą su vizitu apsilankė karalienė Viktorija.

Kiekvienas šio prabangaus dvaro centimetras alsuoja istorija. Ant sienų didžiųjų meistrų – Rembrandto, Thomo Gainsborougho paveikslai, visur gobelenai, paravanai, herbai, židiniai, prabangūs niekučiai ir įdomybės iš viso pasaulio, antikvariniai baldai, ginklai ir šarvai.

Išsaugota Mėnulio šventykla, kurią Kinijos imperatorius padovanojo Jurgui III, sostas ir pakojinis, skirtas karalienės Anos karūnavimui 1702 m. Taip pat kolekcija iš trijų tūkstančių kareivėlių, išrikiuotų kovine tvarka.

Juk Hatfildo dvaras turėjo, – kad ir netiesiogines – sąsajas su karinėmis batalijomis. Čia, pavyzdžiui, 1800-aisiais Jurgis III surengė savanorių apžiūrą.

Po to dvaro aikštėje prie paskubomis sukaltų stalų kareivius ir smalsuolius maitino aviena ir jautienos kepsniu. Vaišės buvo Solsberių giminės lordo sąskaita.

Pirmojo Pasaulinio karo metais Hatfildas tapo tankų išbandymo vieta. Dar neseniai dvaro teritorijoje buvo saugojamas vienintelis seniausio pasaulyje tanko „Mark 1“ egzempliorius.

1939-aisiais ketvirtasis Solsberių giminės markizas užleido dvarą karo ligoninei.

Hatfildas iki šiol – Solsberių šeiminis dvaras. Čia iki šiol gyvena septintas Solsberių giminės markizas su šeima.

Beje, vienas iš ankstesnių savininkų tris kartus užėmė Didžiosios Britanijos ministro pirmininko postą.

Aristokratiškas skrupulingumas nė kiek netrukdo dabartiniams Hatfildo dvaro gyventojams įsileisti į rezidenciją turistų. Negana to, savo žemę jie išnaudoja papildomam (ir nemažam!) uždarbiui.

Senąjį dvarą, – karalienės Elžbietos priestatą galima išsinuomoti korporatyviniams ar privatiems vakarėliams, vestuvėms, pokyliams.

Čia nuolat rengiami literatūriniai ir muzikos festivaliai, sode – teminės parodos, antikvariato mugės ir labdaros renginiai.

Bet pagrindiniu Hatfildo pajamų šaltiniu tapo ir šlovę dvarui pelnė filmai. Kokių tik siužetų nėra vykę šiame dvare.

Dvaras buvo virtęs į fejerverkų vakarėlio vieta, kur Viola sutinka karalienę Elžbietą (filmas „Įsimylėjęs Šekspyras“), Betmeno namu (ir net keliose ekranizacijose), Laros Kroft rūmais, Ost-Indijos kompanijos būstine ir princo regento prieglobsčiu seriale „Tabu“.

Hatfildo dvare buvo kuriami „Čarlis ir šokolado fabrikas“, „Raitelis be galvos“, „Karaliaus kalba“, „Šerlokas Holmsas“, filmai apie Harį Poterį, „Kromvelis“, „Septynios dienos ir naktys su Marilyn Monroe“, „V – tai vendeta“, Elžbietą.

Čia skandalingajame klipe „Party Like a Russian“ nusifilmavo garsusis atlikėjas Robbie Williamsas.

Hatfilde buvo įsikūrusi ir Anglijos karalienė Ana Stiuart iš „Favoritės“. Dvaro virtuvėje šilkais šiugždėjo ir drožtiniais laiptais kopė filmo herojė Abigailė – aktorė Emma Stone.

Į ją bibliotekoje knygas laidė tetulė Sara – aktorė Rachel Weisz. Po Ilgąją galeriją blaškėsi nelaimingoji karalienė Ana – Olivia Colman.

Aktorių suknelių stilių sugalvojo kostiumų dailininkė Sandy Powell ir už filmo dizainą atsakinga Fiona Crombie. Abiejų moterų įkvėpimo šaltiniu tapo juodai balta grindų gama, Marmurinės salės medžio ir paauksavimų derinys.

Penktąją ir paskutinę Tiudorų dinastijai priklaususią karalienę Elžbietą nustebintų įdomus likimo posūkis, – jei apie tai būtų galėjusi žinoti.

Jai prireikė daug jėgų kovai su karalienės Anos prosenele, – konkurente, katalike Marija Stiuart, pareiškusia teises į Anglijos sostą.

Aristokratų priversta atsisakyti Škotijos karalienės sosto, ji pabėgo į Angliją, tikėdamasis Elžbietos paramos. Bet pastarosios įsakymu Marija Stiuart buvo suimta ir galų gale nukirsdinta.

Likimas iškrėtė piktą pokštą: niekada neištekėjusią ir vaikų neturėjusią monarchę Elžbietą soste pakeitė nukirsdintos Marijos Stiuart sūnus Jokūbas I.

Jis perlaidojo savo motinos palaikus šalia Elžbietos kapo Vestminsterio abatijoje. Jokūbo I proanūkė Ana tapo paskutine iš Stiuartų giminės, kuri pagal įstatymą ir kraujo teisę užėmė sostą.

Istorija apie ją buvo filmuojama paskutinės Tiudorų dinastijai priklaususios karalienės dvare, kuriame Ana niekada negyveno.

Bet būtent čia slinko „Favoritės“ herojės senatvė.

Ką gali žinoti, gal būt Hatfildo dvaro sodai ir sienos sutaikė maištingas dviejų karališkųjų giminių šmėklas.

Parengė ONA KACĖNAITĖ

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.