Rugpjūčio septintąją Milita visada pamini išskirtinai. Ji mėgsta švęsti savo gimtadienius – ir visai nesvarbu, ar audringus, į kuriuos susirenka visas būrys Lietuvos žvaigždžių, ar gerokai kuklesnius, skirtus tik artimiausiems žmonėms. Tačiau gimimo dieną ji turi išskirtinių ritualų, kurių laikosi kasmet.
– Su kokiomis nuotaikomis pasitikai šį gimtadienį?
– Man gimtadienis – džiugi šventė. Visuomet stengiuosi pasidaryti sau ką nors malonaus ir sentimentalaus. Pirmoji dienos dalis dažnai būna nostalgiška. Džiaugiuosi, jei dienai bėgant pavyksta skirti laiko sau, apmąstymams, mintims ir svajonėms. Ypač patinka pagalvoti, ko gi sau labiausiai linkiu ateinančiais metais ir už ką labiausiai esu dėkinga praėjusiems.
– Visiems šie metai buvo kupini didelių iššūkių ir išbandymų – kaip su jais pavyko susidoroti tau?
– Aplinkybės viską sudėliojo taip, kad teko išmokti būti spontaniškesnei, lankstesnei. Suvokimas, kad ne viskas priklauso nuo mūsų ir pasaulis nesisuka vien aplink mūsų asmeninius poreikius ir planus, suteikė ir savotiško žavesio.
Man laiko nuobodžiauti tikrai nebuvo, sakyčiau, dirbau dar daugiau nei įprastai, nes pokyčiams prasidėjus teko permąstyti, kokie žingsniai būtų veiksmingiausi. Dirbau labai intensyviai, bet nebuvau apribota laiko terminų, viskas galėjo vykti daug lėčiau ir ramiau. Man to labai trūksta, nes įprastai mano kasdienybėje viskas suplanuota minučių tikslumu. Aš esu įpratusi prie nuolatinio bėgimo, įtampos. O gyventi be streso arba tiesiog neveikiant nieko man yra sudėtingiau. To dar vis mokausi ir siekiu.
Manau, tai buvo gera proga visiems truputį stabtelėti, apsidairyti ir viską įvertinti sąmoningiau. Pažinti geriau tiek save, tiek savo artimuosius.
– Nors esi dar labai jauna, bet dažnai tituluojama sėkmės lydima verslininke. Kaip pavyko prisivilioti sėkmę ir ko jai reikia, anot tavęs?
– Stebuklai vyksta tik filmuose ir pasakose. Manau, kad realybėje kitos sėkmės formulės nėra – vien darbas. Dar vis tikiu, kad anksčiau ar vėliau visos pastangos atsiperka. Manau, retas atvejis, kad žmogus atsiduoda visa širdimi, daro tai, ką sugeba geriausiai, ir nesulaukia rezultatų. Kartais tik reikia daugiau kantrybės ir laiko, o jeigu viskas krypsta tik blogyn, galbūt verta permąstyti, ar tikrai ta veikla tau skirta ir gal dar verta savęs paieškoti?
Mano nuomone, kiekvienas žmogus, atradęs save mėgstamoje veikloje ir atsidūręs tinkamoje vietoje, turi galimybę prisivilioti sėkmę, nes tada viską darai su dideliu polėkiu ir noru.
– Tad ko gimtadienio proga pati sau palinkėjai?
– Visada linkiu sau meilės. Manau, meilė – vienintelis jausmas, turintis tiek daug galios. O meilę galima jausti visaip. Pradedant nuo meilės sau, artimiesiems, baigiant darbui, gamtai, aplinkai. Kitas labai svarbus dalykas – žmonės.
Mes galime labai daug ir vieni, bet dar daugiau – su bendražygiais, žmonėmis, kurie motyvuoja, įkvepia tobulėti ir kurti. Tad linkiu sau sutikti tik įdomias asmenybes.
Ir dar labai svarbus linkėjimas sau, kurio negaliu nepaminėti, tai išmokti pasitikėti savo intuicija. Ji retai kada apgauna.
– Apie veiklius žmones dažnai sakoma: užsidirbo sėkmę, bet nespėjo susikurti asmeninės laimės. Ar taip galima pasakyti ir apie tave?
– Iš dalies galima. Didžiąją dalį laiko nuo pat vaikystės skyriau karjerai, darbui, laimėjimams. Šeimai ir santykiams reikia ir laiko, ir energijos, kurių tiesiog nebelieka, jeigu prioritetai yra kiti. Tuomet tenka rinktis, bet taip susidėliojo mano gyvenimas, tokia buvo kaina ir nesigailiu, nes taip save išreiškiau, tuo metu būtent tai man suteikė džiaugsmą.
Sakau – iš dalies, nes nemanau, kad nespėjau. Niekada ne vėlu permąstyti savo prioritetus. Tik reikia pastangų pakeisti įpročius. Jeigu labai nori – pavyksta. Šiuo periodu jaučiuosi jau ramesnė ir galinti skirti daugiau laiko savo asmeniniams poreikiams, artimiesiems.
Versle sudėtingiausias periodas – pradžia – jau įveikta. O asmeniniame gyvenime tas sudėtingiausias, bet labai įdomus etapas, kai kuri savo namų ir šeimos idilę, dar laukia. Nors, mano nuomone, jeigu santykiai sveiki, išlieka motyvacija ir noras save išreikšti ir mėgstamoje veikloje. Svarbiausia – racionaliai paskirstyti laiką, bet viskas įmanoma.
– Ar turi širdies draugą?
– Turiu, bet vadovaujuosi posakiu, kad laimė mėgsta tylą. Tad kas jis, nutylėsiu...
– Apskritai pastaraisiais metais tapai gana uždara, nors dar visai neseniai tavęs buvo pilna visur? Kodėl pradėjai saugoti asmeninį gyvenimą?
– Tai, kad gyvenimas realybėje ir virtualiame pasaulyje yra visiškai kitoks, supratau tikrai ne paauglystėje, kai tapau matoma.
Nesislapstau, bet jau kuris laikas norisi bent dalelytę savo gyvenimo pasilikti sau.
Visose savo veiklose esu matoma, apsupta žmonių. Tiek scenoje, kurioje karjerą sustabdžiau, tiek socialinėje erdvėje, kur ir taip pakankamai dalijuosi savo kasdienybe, taip pat ir burdama grožio studijos komandą, bendraudama su klientais ar vesdama seminarus didelėms auditorijoms.
Toks gyvenimas nėra priimtinas visiems ir tai, kad žmogus su manimi, dar nereiškia, jog jis nori būti ir su mano sekėjais.
Matomumas reikalauja daug energijos, ne kiekvienam to norisi ir reikia. Stengiuosi, kad mano žinomumas kuo mažiau paveiktų aplinkinius ir mūsų santykius.
– Kai žmonės tyli, apie juos mėgsta pakalbėti kiti. Taip kyla įvairių gandų. Kad ir jau kuris laikas pramogų pasaulyje sklandančios kalbos, jog tavo širdį užkariavo garsus fotografas Gediminas Žilinskas. Ar šiose kalbose yra nors krislelis tiesos?
– Šis gandas atsirado mums pasirodžius vienuose apdovanojimuose kartu, ir tai buvo labai netikėta. Juk su Gediminu esame kolegos, turime bendrų projektų, darbų ir, atrodo, šiais laikais mažai ką turėtų stebinti vyro ir moters bičiulystė. Nebuvo tuose ganduose nė trupučio tiesos, buvo juokinga juos išgirsti.
– Ilgai idiliška laikyta tavo tėvų santuoka prieš kelerius metus subyrėjo. Ar tėvų skyrybos tau buvo skaudus momentas?
– Skyrybos niekada nebūna džiugus etapas ir būtų nenormalu, jeigu tai nesukeltų liūdesio. Ypač vaikams geri tėvų santykiai yra svarbu, bet jeigu šeima subyrėjo, tikriausiai nebuvo jie tokie ir geri, kaip atrodė iš šono, tiesa?
Ir čia jau prieiname prie kitos diskusijos: kas yra liūdniau ir skaudžiau, ar matyti tėvus kartu, bet ne tokius jau gerus jų santykius, ar matyti juos atskirai, bet džiaugtis vaikyste be streso?
Tėvai išsiskyrė mums su sese jau subrendus. Kai jau supratome, kad tėvų tarpusavio santykiai ir mūsų santykiai su tėvais nepriklauso nuo to, ar jie yra kartu, ar atskirai. Mes visuomet liksime jų atžalos. Mes juos mylėsime vienodai, kaip ir jie mus.
Po tėvų išsiskyrimo pradėjau labiau vertinti praleistą laiką su šeimos nariais, ypač atsirado dėkingumas už tai, kad turiu sesę. Nors galėtume skirti dėmesio viena kitai ir daugiau. Atsirado supratimas, kad tėvai yra tėvai, o mes su sese visada būsime ramstis viena kitai. Ir man nėra nieko artimesnio už seserį.
– Apie kokią šeimą svajoji pati?
– Nors iš šono atrodau karjeristė, kaip ir daugelis merginų, žinoma, pasvajoju ir aš apie šeimą. Darnią, saugią, didelę. Maždaug tokią, kokią matome filmuose. Juokauju, manau, svarbiausia – nepasimesti per dideliuose lūkesčiuose ir nerealiose svajonėse.
Man patiko neseniai perskaityta frazė – „Meilė reiškia kūrybą: tai tuščias lapas, kurį pildome dviese. O visas meilės paketas su totemais, ypatingais vardais ir vietomis, ritualais ir t.t yra dviejų žmonių kūrybos vaisius.“
Maždaug tokio proceso ir norėčiau.
– Esi vadinama viena gražiausių Lietuvos moterų. Kaip puoselėji savo išvaizdą?
– Na, dalytis stebuklingais kremais ar procedūromis, kai tau tik 23-eji, būtų kvaila, tad svarbiausia šiandien tą jaunystės grožį kuo ilgiau išlaikyti. Sportas ir mityba mano išvaizdai daro daugiausia įtakos. O pagaliau praėjus paauglystės audroms atsiranda ir sveikesnis grožio suvokimas. Norisi ne tik atrodyti stereotipiškai gražiai, bet ir priimti save tokią, kokia esi, ir atskleisti ką nors unikalaus.
– Ar gražiam žmogui gyventi ir siekti tikslų lengviau?
– Manau, anksčiau buvo lengviau išsiskirti grožiu, o dabar būti gražiai jau per daug prieinama ir graži gali tapti kiekviena. Šiais laikais gražių merginu daug, taigi vien grožiu nieko nebenustebinsi.
– Ar jautiesi laiminga? Ir iš ko šiandien susideda tavo laimė?
– Manau, žmonėms, kurie išsikelia aukštus reikalavimus tiek sau, tiek automatiškai ir kitiems, būna sudėtinga šiuo klausimu. Kartais pajuntu kažkokią beprasmybę arba nežinomybę, esu savikritiška ir labiau linkusi papeikti, nei pagirti, bet mokausi. Mokausi jausti pilnatvę ir džiaugtis tuo, kuo galiu. O jeigu liūdžiu, to neneigiu. Pirmiausia sau.
Pastebėjau, kad kuo labiau atsipalaiduoju, tuo lengviau pajusti tą pilnatvės jausmą. Taip pat labai daug įtakos man daro žmonės. Jaučiuosi laimingesnė, kai mane supa pozityvūs ir laimingi žmonės.
– Gimtadienio fotosesijoje įkūnijai drąsią, savimi pasitikinčią moterį, nors kartu iš nuotraukų vis dar žvelgia švelni mergaitė. Kuris vaidmuo pačiai artimesnis – suaugusios moters ar svajoklės merginos?
– Charakteris man pagelbėjo labai stipriai, ypač paauglystėje, kai teko apsiginti ir atlaikyti visą gausą piktų žmonių komentarų ir užgaulių replikų. Bet toje drąsioje ir kovingoje moteryje visada yra pasislėpusi maža mergaitė, kuri nori meilės ir palaikymo. Norėčiau, kad tą emociją, su kuria užaugau, galėčiau palikti paauglystėje ir per gyvenimą plaukčiau lengvesne vaga.
