34-erių manekenė Ditė Antanaitytė prakalbo apie šeimą ir vaikus: „Lūkesčiais aš negyvenu“

Viena garsiausių Lietuvos manekenių Ditė Antanaitytė (34 m.) mados pasaulyje pasiekė neįtikėtinas aukštumas, tačiau vieną dieną suprato, kad taip gyventi toliau nebegali. Kone prieš dešimtmetį moteris nusiavė aukštakulnius ir apsimovusi vos keletą eurų kainuojančias šlepetes visu kūnu ir siela paniro į Balio salos grožį.

Ditė Antanaitytė.<br> Lrytas.lt koliažas.
Ditė Antanaitytė.<br> Lrytas.lt koliažas.
Ditė Antanaitytė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Ditė Antanaitytė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Ditė Antanaitytė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Ditė Antanaitytė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Ditė Antanaitytė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Ditė Antanaitytė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Ditė Antanaitytė.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Ditė Antanaitytė.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Ditė Antanaitytė.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Ditė Antanaitytė.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Ditė Antanaitytė.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Ditė Antanaitytė.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Ditė Antanaitytė.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Ditė Antanaitytė.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Ditė Antanaitytė.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Ditė Antanaitytė.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Ditė Antanaitytė.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Ditė Antanaitytė.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Ditė Antanaitytė.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Ditė Antanaitytė.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Ditės kurti papuošalai.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Ditės kurti papuošalai.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Ditės kurti papuošalai.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Ditės kurti papuošalai.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Ditė Antanaitytė.<br>Mareta Keligova.
Ditė Antanaitytė.<br>Mareta Keligova.
Ditė Antanaitytė.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Ditė Antanaitytė.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Ditė Antanaitytė.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Ditė Antanaitytė.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (16)

Lrytas.lt

Jul 11, 2021, 10:47 AM

Indijos ir Ramiojo vandenynų skalaujamame, neretai dievų sala vadinamame Indonezijos kampelyje lietuvė kuria papuošalus, valgo čia pat užaugintą maistą ir užsiima meditacija. Kai pasiilgsta šeimos ir miesto šurmulio, Ditė sugrįžta į miestą, bet ne visam – pilnatvę atradusiai moteriai vis tolimesnė dažnai su civilizacija koja kojon žengianti tuštybė.

Dabar D.Antanaitytė aiškių ateities vizijų nebekuria. „Tiesiog žinau, kad viskas gyvenime susidėlios taip, kaip man geriausia“, – sakė ji.

– Ne vienus metus gyvenate Balio saloje ir tik vasaromis grįžtate į Lietuvą. Dabartinis jūsų gyvenimo būdas atrodo tikra priešingybė ankstesniam, kai buvote sėkmės lydima manekenė. Kodėl taip kardinaliai pakeitėte savo gyvenimą?

– Užaugau gamtoje ir modelio karjera man buvo patogus būdas pakeliauti, pagyventi skirtingose šalyse. Vis dėlto lūžio tašką pajutau gyvendama Niujorke. Čia supratau, kad tokiam gyvenimo scenarijui galiu skirti dar keletą metų, bet ne daugiau. Niujorke suvokiau, kokią įtaką darome savo energijai ir sveikatai būdami įkalinti betoninėse džiunglėse. Juk nuėmus apdailą nuo mūsų namų ten lieka tik metalo ir elektros laidų narvas. Visa elektromagnetinė radiacija, sintetinė šviesa mūsų energetikai yra tas pat, kas nesveikas maistas mūsų kūnui.

– Esate išnaršiusi ne vieną egzotišką pasaulio kampelį. Jūsų kelionių žemėlapyje – ir Vietnamas, Singapūras, Naujoji Zelandija... Kodėl namus atradote būtent Balyje?

– Dar nebuvau apsilankiusi šioje saloje, o jau turėjau įžiebtą meilę jai. Ją padovanojo beveik prieš keletą dešimtmečių iš kelionės po Aziją grįžę mano tėvai. Užteko iš lėktuvo žengti pirmą žingsnį ir iškart supratau, kad intuicija manęs neapgavo. Balis užbūrė savo tradicijomis, žmonėmis, gamta, maistu, interjerais ir, žinoma, stipria energetika: čia atrodo, kad save pažįsti stipriau, sapnuoji ryškiau ir mintys materializuojasi greičiau.

– Turistai Balį pažįsta kaip itin romantišką vietą. Kokį veidą ši sala parodo, kai joje gyveni?

– Balis – gera vieta norint patikrinti romantikos tvarumą.

Teko matyti, kaip daug tokių kelionių ir medaus mėnesių baigėsi skyrybomis. Na, o veidų ši sala turi daug ir tik nuo žmogaus priklauso, kokią patirtį jis susikurs. Apskritai atvykusius pabūti ilgiau Balis arba priima, arba išspjauna. Jeigu įsilieji į salos tėkmę, gerbi tradicijas ir sutari su vietiniais, atsiveria labai daug durų, kurios turistams uždarytos.

– Vis dėlto globalios negandos neaplankė ir Balio rojaus. 2020 m. kovo mėnesį Indonezijoje buvo pranešta apie pirmąjį koronaviruso atvejį. Anksčiau Balio saloje kasmet apsilankydavo milijonai turistų, o šiemet jų skaičius gerokai sumažėjęs. Kaip pasikeitė sala, kai buvo sustabdytas vienas pagrindinių pragyvenimo šaltinių – turizmas?

– Manau, kad atokvėpio salai reikėjo. Gamta atsigavo, spūstys dingo, oras išsivalė ir daug kas patyliukais džiaugiasi šia ramybe. Tiesa, turizmo infrastruktūrai ir amatininkams, kurių Balyje gausu, dabar tikrai sunkus metas. Su pastaraisiais artimai bendrauju ir aš, nes viena mano kūrybos misijų – remti rankų darbą propaguojančius šeimos verslus.

Verslininkai skundžiasi, kad dabar ir taip vis mažiau jaunimo perima amatų žinias, o šiemet dėl darbo trūkumo daug patyrusių amatininkų buvo priversti persikvalifikuoti. Penkios šeimos šiuo metu laikosi tik dėl mano kūrybos. Viliuosi ateityje kūrybai suburti dar daugiau talentingų rankų.

– Kada ėmėte kurti papuošalus?

– Modelio laikais laisvalaikiu visuomet mėgdavau keliauti arba dalyvauti dirbtuvėse ir kursuose. Pavyzdžiui, gyvendama Paryžiuje mokiausi parfumerijos, Londone – aromaterapijos, interjero dizaino, Niujorke – kinų medicinos, čigongo (gyvybinės energijos valdymo meno. Red.), jogos ir juvelyrikos... Su juvelyrika teko daug susidurti ir mados pasaulyje.

Mano širdį jau seniai užvaldę augalai, akmenys ir metalai. Aplink tai jau beveik dešimtmetį sukasi ir mano kūryba. Ji man tapo meditacijos praktika, kai dalį savo energijos galiu materializuoti į ką nors simboliško, turėti galimybę tuo pasidalinti su kitais. Taip atsirado ir „Neila Nilow“.

Kuriu įkvėpta gamtos žmogui, kuris gyvena harmonijoje su savimi ir aplinka. Dėl to mano papuošaluose daug saulės, mėnulio, alchemijos ir sakralinės geometrijos simbolikos.

– Ar papuošalų gamyba – vienintelis jūsų pragyvenimo šaltinis Balio saloje?

– Papuošalai yra lyg ledkalnio viršūnė, per simboliką atskleidžiantys, ką iš tikrųjų veikiu. Per gyvenimą žygiuoju su moto „Kylame pakylėję kitus“. Tuo dažniausiai užsiimu individualiose ar grupinėse „Neila Nilow“ holistinėse stovyklose.

Jose per sveiką mitybą, judėjimą, dvasinę praktiką padedama vietinių gyduolių stengiuosi atvykusiems sukurti ne tik smagių tropinių akimirkų, bet ir įkvėpti juos gyventi sveikiau, pamilti save.

– Nors Balyje praleidžiate išties daug laiko, kartais jums tenka grįžti į ankstesnį gyvenimą – dalyvauti prabangiuose renginiuose, ilgamečio bičiulio Juozo Statkevičiaus organizuojamuose mados šou, basas kojas vėl apauti aukštakulniais. Ar žmonių ir miestų šurmulį renkatės, nes jo pasiilgstate, ar dėl to, kad norite mesti savotišką iššūkį sau? O gal tai tiesiog puikus būdas užsidirbti?

– Viskas viename. Į miestus grįžtu dėl draugų, klientų, gastronomijos, muzikos ir meno. Čia ugdau toleranciją, nes kuo daugiau laiko praleidi gamtoje, tuo sunkiau sugrįžti į miestą.

O į Europą pirmiausia grįžtu dėl šeimos ir žmonių, su kuriais dalijuosi savo praktikomis, tik šiam žemynui būdingų sezoninių augalų ir kūrybos. Norint kurti papuošalus, reikia turėti daug išteklių. Dėl to atvykusi į Europą susitinku su tiekėjas, keliauju po aukcionus, parodas.

– Kaip pasikeitė jūsų, vienos garsiausių lietuvių manekenių, požiūris į madą apsigyvenus ten, kur pirmenybė teikiama paprastumui, kur, atrodo, nuo prabangių drabužių lūžtančios spintos visai nebereikia?

– Jeigu atvirai, tai ir gyvenu iš tos lūžtančios spintos, atkeliavusios iš modelio laikų. Madų nesivaikiau niekada, manau, kad užtenka būti stilingam. Visus metus Balyje vaikštau su „vietnamkėmis“, kainuojančiomis tris eurus, ir vienintelė mano asmenybės išraiška išorėje yra mano papuošalai.

Tiesa, dabar pirkdama ką nors naujo stebiu, kam atiduodu savo energiją piniginiu pavidalu ir ar tai prisideda prie ateities pasaulio, kokį norėčiau matyti, vizijos.

– Socialiniuose tinkluose dažnai dalijatės savo užaugintų ir kitokių augalų nuotraukomis, įvairiais receptais. Ar visuomet buvote linkusi valgyti itin sveikai, ekologiškai, ar tai irgi atradote Balio saloje?

– Kai augi gamtoje, viskas, kas sveika, yra neatsiejama kasdienybės dalis. Man pasisekė, kad tėvai iš Vilniaus išsikraustė į Druskininkus ir suformavo mano sveikatos pamatus iš savo daržo gėrybių ir buvimo gamtoje! Na, o savarankiškai mokytis apie sveiką mitybą pradėjau dar paauglystėje, kai sunegalavusiai močiutei ieškojau natūralių būdų padėti.

Būdama namuose mėgstu gaminti sveiką, spalvotą ir gydantį maistą, bet tikrai taip nesimaitinu nuolatos. Ne visada pasitaiko palankios sąlygos, esu smalsi ir kelionių metu mėgstu viską ragauti.

Be to, o kas yra sveika? Man tai – ne tik gyvas, laukinis maistas, bet ir tai, kaip jis užaugintas, kaip pagamintas, koks žmogaus santykis su maistu, kada ir su kokiomis mintimis ir kokia energija žmogus jį vartoja.

– Kaip įprastai atrodo jūsų dienos valgiaraštis?

– Nuoseklaus valgiaraščio neturiu, nes stengiuosi klausytis kūno ir valgyti įvairiai. Pirmenybę teikiu sezoniniam ir 500 kilometrų spinduliu augančiam maistui, dėl to mėgstamiausi mano patiekalų ingredientai yra iš laukinės gamtos.

Maistą stengiuosi pirkti iš tetulių turguje arba iš laukinės žemdirbystės ūkių. Pakuotėje esančio maisto perku mažai – ne tik dėl taršos gamtai, bet ir dėl to, kad tokiame maiste yra mažai gyvybinės energijos.

Vis dėlto apie 90 proc. mano mitybos raciono sudaro gyvas augalinis maistas, tačiau veganė nesu, vartoju lydytą sviestą, mano kūnas labai mėgsta austres, jei labai užsimanau, suvalgau ir kaimynų vištų kiaušinių.

– 14-os pradėjote modelio karjerą, tokio pat amžiaus atsisakėte mėsos. Ar tai kaip nors susiję?

– Modelio karjera mane tikrai paskatino dar labiau domėtis holistika. Keliaujant atsirado galimybių skaityti įvairesnę literatūrą, kurios nebuvo lietuvių ar rusų kalbomis, o užsienio knygynuose prie arbatos puodelio knygas galima skaityti visą dieną.

Nejaučiu, kad ko nors atsisakiau, tiesiog pradėjau vartoti daugiau augalinio maisto ir įprotis valgyti mėsą pamažu dingo. Esu už tai, kad reikia ne daugiau atsisakyti, o daugiau visko į mitybą įtraukti.

Pavyzdžiui, norite deguonimi pripildyti savo ląsteles?

Įtraukite į mitybą daugiau žalių augalų ir stebėkite, kaip kinta jūsų nuotaika, sąmoningumas ir poreikiai.

– Turbūt daugelis yra skaitę Elizabeth Gilbert knygą ar žiūrėję filmą tokiu pat pavadinimu „Valgyk, melskis, mylėk“. Pagrindinė herojė (ją vaidina aktorė Julia Roberts) yra kasdienybės išvarginta amerikietė. Ji ryžtasi pakeliauti po pasaulį ir taip iš naujo atrasti save. Italijoje ji studijuoja malonumų meną, Indijoje atsiduoda religijai, o Balyje atranda abu šiuos elementus. Šioje saloje ji atranda ir savo meilę – vyriškį. Dite, ar jūs įsimylėjusi?

– Aš visuomet įsimylėjusi! Meilės ir laimės išorėje neieškau, jos visada su manimi.

– Nuomonė, kad norint mylėti kitą pirmiausia reikia mylėti ir atrasti harmoniją su savimi, dažnai skamba kaip klišė, tačiau tiems, kurie sėkmingai įminė tikrąją harmonijos su savimi mįslę, ši nuomonė labai dažnai pasiteisina. Drįsčiau teigti, kad jūs tą harmoniją tikrai atradote. Ar jaučiatės pasiruošusi šeimai, vaikams? Ar apskritai norite šeimos?

– Užaugau rojuje! Nežinau, ar jį išsirinkau pati, ar gyvenimas mane palaimino, bet turiu nuostabius tėvus, kurie man padovanojo pasakišką vaikystę. Smagu būtų visa tai savaip atkartoti su man skirtu žmogumi, tačiau lūkesčiais aš negyvenu. Mano dienos pilnos kūrybos, įdomių žmonių, nuolatinio mokymosi, kelionių.

Pasitikiu savimi ir gyvenimu, tiesiog žinau, kad viskas gyvenime susidėlios taip, kaip man geriausia.

– Meilė sau vieniems reiškia kūno higieną, brangius daiktus, kitiems tai siejasi su tapatumo paieškomis, nors atsiranda svarstymų, kad meilė sau – tai ego išaukštinimas. Kas jums yra toji meilė sau?

– Man asmeniškai ego yra aš. Kas esu aš? Tai – patirtis, kurią sukaupiau, ir kartu su ja susiformavęs mano požiūris.

Ar tai unikalus procesas? Jaučiu, kad taip. Ar ką nors unikalaus galima išaukštinti, jeigu visi aplinkui irgi turi tokią pat unikalią patirties ir požiūrio formavimo praktiką?

Dėl to ego man neturi nieko bendra su pasididžiavimu ar savęs pozicionavimu aukščiau kitų.

Meilė sau man, kai apčiuopi ir priimi, koks magiškas ir unikalus esi. Meilė sau – ramybės sklidina būsena, nes tiesiog niekam nereikia įrodinėti savo vertės. Susitaupo daug energijos, nes aplinkoje lieka tik tie, kurie tau tikrai skirti, kurie tave mato ir jaučia.

Nereikia pataikauti ar būti kuo nors, užtenka tiesiog būti. Tai toks jausmas, kai net nepagalvoji, kad norėtum būti vienas ar kitas, turėti tokią ar anokią kūno dalį ar talentą...

Nuo vaikystės mūsų galvose prikimšta tiek daug visokių idealų, jog mes pamirštame, kad esame ORIGINALAI. Pamirštame, kad esame vienetinis kosminis įvykis šioje planetoje šiuo metu! Kuo stipriau apčiuopsite savo vidinę magiją, tuo daugiau meilės sau, visai kūrinijai, kiekvienam unikaliam, bet galbūt tai primiršusiam žmogui jausite.

– Grįžtant prie garsiosios knygos, Balyje jūs iš tiesų atradote ir tikruosius malonumus, ir religiją, daug dėmesio skiriate meditacijai.

– Modernaus žmogaus gyvenime vidiniam dialogui ir meditacijos praktikoms skiriama labai mažai dėmesio. Medikai, kurie domisi naujausiais moksliniais tyrimais, vis daugiau kalba apie epigenetiką (mokslą apie paveldėjimą ir genomo funkcijas, kurios nėra užkoduotos DNR sekoje. – Red.) ir skatina negalavimų prigimties ieškoti ne tik apčiuopiamoje aplinkoje.

Esu išbandžiusi daug metodikų, o išskirčiau vipasaną („vipassana“), dzadzeną („zazen“) ir Joe Dispenzos praktikas.

Meditaciją stengiuosi integruoti į kasdienybę. Tarkime, prieš užmigdama ar prabusdama toje būsenoje medituoju. Tikrai nemedituoju kiekvieną dieną po valandą, bet daug meditatyvios būsenos jaučiu kūryboje su augalais, tada, kai maišau kvepalus, distiliuoju aliejus, gaminu tinktūras, kuriu papuošalus.

Būna, aplanko jausmas, kad, regis, pačios rankos viską daro.

– Esate minėjusi, jog supratote, kad norint keliauti po save galima tai daryti ir ramiai sėdint vienoje vietoje. Ar po kelių dešimtmečių save vis dar įsivaizduojate apsuptą Balio gamtos, ar planuojate nusėsti kur nors kitur?

– Planai gyvenime vėliau dažniausiai tik trukdo. Esu labai dėkinga šiai salai, kad šiuo metu ji man dovanoja gražią patirtį ir svetingai priima.

O kaip bus ateityje, nežinau. Esu atvira galimybėms.

Turėjau tiek daug skirtingų namų, tad jau žinau, kad puikias sąlygas gyventi galėčiau susikurti daug kur. Vis dėlto mažiausiai energijos tam sunaudoju ir geriausiai jaučiuosi ten, kur šiltas klimatas, kur ištisus metus visu kūnu galiu glaustis prie gamtos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.