Natalija sakė, kad moka džiaugtis ir geromis, ir sunkiomis akimirkomis. Ji visur mato galimybes. Tad visai neseniai iki šiol papuošalus kūrusi ir nuosavą verslą su buvusiu vyru Sigitu Martinavičiumi puoselėjusi moteris nėrė į nekilnojamojo turto sferą – tapo brokere, rašoma „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.
„Svajojau apie darbą, kuris būtų malonumas, kuris atitiktų mano pomėgius ir leistų atsiskleisti. Nekilnojamojo turto sfera man visada atrodė labai patraukli. Kai kalbėdavau, kad ieškau sau malonios veiklos, ne vienas draugas yra pasakęs: „Pagalvok apie tai, nes tu tam labai tiktum“, – sakė ji.
Natalija iš gyvenimo patirties žino, kaip vyksta procesas, – ne kartą yra buvusi klientė. Kita vertus, nekilnojamasis turtas – tai statybos, interjeras.
Čia ji taip pat turi patirties: namus kartu su buvusiu vyru statė nuo pamatų, įrenginėjo, kūrė interjerą. O interjeras – jos silpnybė.
„Vadovavimas savo įmonėms suteikė derybų patirties bei bendravimo su žmonėmis įgūdžių atsižvelgiant į kiekvieno poreikius ir atskleidžiant privalumus“, – patikino moteris.
Prieš pradėdama darbuotis brokere Natalija baigė specialius kursus, dalyvavo seminaruose, stebėjo, kaip viskas vyksta.
„Tai man nėra sunku, nes jaučiu, kad tai mano sritis, atskleidžianti daugybę galimybių. Vienas didžiausių malonumų nekilnojamojo turto sferoje – bendrauti su žmonėmis.
Man smagu pažinti, suprasti poreikius ir tikslus, patarti ar padėti daugiau nei man privaloma“, – sakė N.Martinavičienė, kuriai per trumpą laiką darbas tapo gyvenimo būdu.
– Koks jausmas būti laisva ir nuo nieko nepriklausoma moterimi? Ar nesijaučiate vieniša?
– Turiu vaikų, esu apsupta draugų bei kitų įdomių žmonių. Tiesą pasakius, neturiu jokio laisvo laiko. Trūksta paroje valandų, kad viską suspėčiau.
Paradoksas, bet būdamas poroje gali jaustis vienišas, o turėdamas mėgstamą darbą ir veiklos jauti pilnatvę. Mano pasaulis šiuo metu toks gausus visko – atradimų, įvykių, žmonių, veiklos. Manęs, rodos, pilna visur, vos spėju suktis. Jaučiu, kad noriu viskuo džiaugtis ir viską pažinti, noriu dalytis ir priimti. Jaučiu, kad dabar – mano laikas. Įžengiau į gerą gyvenimo etapą ir tuo turiu pasinaudoti. Turiu galimybę pradėti viską iš naujo, būti tuo, kuo noriu, tobulėti, atsiskleisti.
– Ar po darbų randate laiko kurti papuošalus?
– „Natali de Lyrik“ visada buvo mano malonus pomėgis, mažas verslas, kuris man teikia išskirtinį malonumą.
Aš toliau domiuosi tendencijomis, mada, naujovėmis. Juk visuomet atrandi laiko tam, kas prie širdies. Ar įmanoma spėti? Gyvenimo patvirtinta taisyklė: darydamas daug spėji viską.
Man patinka atrasti naujas formas, dėlioti kristalus, puošti moteris ir pasipuošti pačiai.
Neretai tai būna vienetiniai darbai, asmeniniai užsakymai. Kartais tiesiog gaunu užduotį įgyvendinti idėją. Iš pradžių man tai būna iššūkis, o vėliau – didžiausias malonumas. Nieko nėra geriau už rezultatą pamačiusius laimingus ir besišypsančius klientus.
– Gyvenimas išties jums negailėjo iššūkių. Išgyvenote ne vienas skyrybas. Kas jums per visą šį laikotarpį padėjo nepalūžti?
– Turbūt meluočiau, jei sakyčiau, kad šauniai atsilaikiau ir viskas buvo lengva. Buvo visokių dienų, net ir labai juodų. Atrodė, kad neįmanoma ištverti, kai nematau ateities ir prasmės gyventi.
Kai būdavo labai blogai, žinojau, kad turiu būti stipri dėl vaikų. Norėjau juos matyti laimingus, tad turėjau susiimti. Noriu, kad jų gyvenimas būtų sėkmingas, tad privalau rodyti jiems tinkamą pavyzdį. Juk kiekvienas žmogus gali kurti laimę savo rankomis. Niekada nereikia pasiduoti, o meilė ir pagarba – mūsų pačių pasirinkimas. Noriu, kad jie išsiugdytų tinkamą požiūrį į gyvenimą. Mano veiksmai, o ne kalbos apie gyvenimo tiesas jiems yra puikus pavyzdys.
Visą interviu skaitykite naujausiame „Lietuvos ryto“ žurnalo „Stilius“ numeryje.
