„Jis man – dar neišėjęs“, – kalbėjo aktorė Inga Burneikaitė-Tuminienė (64 m.), pavasarį mirusio garsaus teatro režisieriaus Rimo Tumino žmona.
Šiandien – Vėlinės. Inga aplankė vyro kapą Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje, padėjo gėlių, uždegė žvakių, kad jo siela nurimtų, nesiblaškytų visatoje.
Tarsi matau: jis pasakoja lėtai, mintis dėsto kitoniškai, kažkur nuklysta į tolius, daug fantazuoja, kalba apie mirtį, apie žmogaus sielą, vis pabrėžia, kad ji – nemirtinga, o jo akyse – pašėlę velniukai. Taip prisimenu režisierių R.Tuminą. Įžengus į jo ir jo žmonos Ingos namus Vilniaus senamiestyje tikrai atrodo, kad jis neišėjęs.
Jo gyvenime buvo susipynę neįtikėtinas talentas, platūs užmojai, aistra gyventi, dirbti, mylėti. Dievo apdovanotas išskirtine charizma, gražus, rudų degančių akių ne vienai moteriai jis buvo sudaužęs širdį.
R.Tuminas, pasaulinio lygio teatro režisierius, padarė fantastišką karjerą: po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo statė spektaklius Suomijoje, Islandijoje, Švedijoje. Vilniuje 1990 metais įkūrė Mažąjį teatrą ir buvo jo meno vadovas. Nuo 2007-ųjų R.Tuminas – Maskvos valstybinio akademinio J.Vachtangovo teatro meno vadovas ir vyriausiasis režisierius.
Už savo spektaklius R.Tuminas pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją, daugybę kitų prestižinių apdovanojimų, apie kuriuos kiti režisieriai gali tik pasvajoti, o jo spektaklių gastrolių maršrutai nusidriekė po visą pasaulį.
Užtat už darbą Maskvoje iš tautiečių jis patyrė nemažai užgauliojimų, kilo ne vienas skandalas. Grįžęs į Lietuvą dėl to buvo kone prilygintas tėvynės išdavikui. Lietuvoje jis ne kartą buvo pasmerktas ir už savo kalbas svetur. Ko gero, prasiverždavo lietuviškas pavydas, neapykanta kito sėkmei. Bet Rimas to nepaisė – dirbo toliau. Tačiau mirtis buvo stipresnė. R.Tuminas mirė kovo 6-ąją Italijos pietuose, Galipolio mieste, nuo...

