Vaikai ir sugalvojo vardą – Rokis, nes šuniukas, nors mažas, yra labai kovingas.
„Viskas nutiko taip, kaip ir visada nutinka mūsų gyvenime – ekspromtu. Draugės kalytė atsivedė keturis mielus šunyčius. Kai jie ūgtelėjo, bičiulė pasiūlė mano vaikams savaitgaliui vieną jų priimti į svečius. Savaitgalis užsitęsė iki šiol, – smagiai 'Stiliui“ pasakojo I.Grubliauskienė. – Naujasis mūsų šeimos narys yra Prahos žiurkgaudis su ankstesnių savininkų nenumatytomis meilės nuotykių žymėmis.“
Tiek merą Vytautą Grubliauską (58 m.), tiek jo žmoną Ingą džiugina, kad vaikai atidžiai rūpinasi mažiausiu šeimos nariu. Visi pasikeisdami vedžioja jį lauke ir renka bombeles.
„Vaikystėje turėjau šuniuką, kuris mane lydėdavo iki mokyklos ir kantriai laukdavo, kol baigsis pamokos. Tad puikiai žinau, kaip svarbu vaikams nuoširdi draugystė su keturkoju. Žinoma, tai ir didžiulė atsakomybė, nes reikia juo rūpintis, bet būtent taip vaikai išsiugdo atsakomybės jausmą“, – įsitikinusi Inga.
Šuo išdykęs, mėgsta žaisti ir net paslėpti daiktus. Rokis myli visus, su vaikais jam patinka dūkti, bet kai pavargsta, labai mėgsta pasnausti ant Ingos kelių.
„Jis – puikus artistas, moka užhipnotizuoti savo gražiomis akytėmis nutaisydamas graudų žvilgsnį. Juokauju, kad jis – mūsų namų mažasis šeimininkas, jau net svetimą katiną iš kiemo išvijo bandydamas viauksėti“, – įspūdžiais dalijosi I.Grubliauskienė.
Grubliauskų šeima neatsiejama nuo džiazo, šios muzikos dabar priverstas klausytis ir Rokis.
„Jei nekaukia ir nebėga slėptis, vadinasi, patinka, – juokėsi Inga. – Man labiausiai patinka, kad šuniui visiškai tas pat, kokiu automobiliu važinėji, kokie tavo apdarai ar kokį postą užimi. Šuo myli besąlygiškai – atbėga kiekvieną kartą laimingas pasitikti kiekvieno šeimos nario ir džiaugsmingai šokinėja. Atkreipiau dėmesį į rašytojo Marko Twaino žodžius: „Jei pasirūpinsi badaujančiu šunimi ir jį prižiūrėsi, jis bus tau ištikimas. Tai yra esminis skirtumas tarp šuns ir žmogaus.“