Greičiausiai paklausite: „Ar galima kvepalus gaminti iš muzikos ir literatūros?“ Ir pati nebūčiau tuo patikėjusi iki apsilankymo „Amouage“ kvepalų fabrike Omano sostinėje Maskate.
Į buteliukus čia supilami tokie dalykai kaip smilkalais dvelkiančios pasakos „Tūkstantis ir viena naktis“, nemirtingi balsai ir operos arijos iš „Madam Baterflai“, siurrealistinės Šilko kelio legendos, mįslingos Kinijos kriminalinės dramos, amžino grožio nimfos ir mistiška rožių poezija, chaosas ir harmonija, kulminacijos ir pauzės.
Tokias kvepiančias lauktuves Omano Sultonato – pietvakarinėje Azijos dalyje esančios valstybės – sultonas dovanoja pasaulio karaliams ir karalienėms.
Mano pažintis su „Amouage“ prasidėjo antrą valandą nakties laukiant eilėje dėl vizos Omano Sultonato sostinės Maskato oro uoste. Eilė driekėsi kelių vizos išdavimo stalų link.
Nuo galybės atskiroje eilėje vizos laukiančių atvykėlių iš Indijos, Pakistano ir Bangladešo sklido nepažįstamas stiprus, net erzinantis aštrių prieskonių, maisto ir bemiegės nakties kvapas. Tas kvapas, kaip vėliau sužinojau, čia, Omane, vadinamas Bombėjaus aromatu.
Dėmesį patraukė kitoje vizų išdavimo stalų pusėje, kur jau Omanas, kabantis didžiulis plakatas: žiedlapių fone – rožės raudonumo, auksu ir prabanga spinduliuojantis kvepalų buteliukas „Opus IX. Library Collection“. Tarsi kvepalų buteliukas būtų knyga – devintasis kūrinys „Amouage“ kvepalų bibliotekoje.
Kvepalų kompanijos pavadinimas „Amouage“, išverstas iš arabų kalbos, reiškia „bangos“. Taip ir įsivaizdavau kvapų bangas, atsklindančias nuo buteliuko. Tai padėjo užsimiršti ir nejusti Bombėjaus kvapo.
Netrukus išsiaiškinau, kad Omane kuriami bene brangiausi ir prabangiausi kvepalai pasaulyje.
Draugų, pas kuriuos viešėjau Omane, namuose radau tikrą lobį – du buteliukus kvepalų, moteriškų ir vyriškų „Interlude“ iš „Amouage“.
Jie kitokie nei jau matytasis „Opus“ – sodrios indigo spalvos stiklo buteliukai papuošti auksu tviskančiais mečetės kupolo pavidalo ir grakštaus durklo rankenos formos dangteliais.
„Tai brangiausi kvepalai visame Omane, bet negalėjome atsispirti jų kvapui, mus tiesiog įtraukė“, – prisipažino draugė Aja. Aš irgi negalėjau atitraukti savo nosies nuo buteliukų.
Mediena, oda, prieskoniais ir paslaptimi dvelkiantys rytietiški kvepalai hipnotizuoja. Kažkur giliai buteliuke kvepia medžių sakais.
„Čia gal gintaras?“ – paklausiau jusdama pažįstamą kvapą. „Tai – Omano smilkalai“, – pataisė draugė.
Nuo smilkalų kvapo Omane nepasislėpsi. Šalis nuo seno garsėja pietinėje dalyje augančiomis smilkalinėmis bosvelijomis, iš kurių išgaunami aromatiniai sakai, vadinami ladanu.
Auksiniai ar sidabriniai sukietėjusių sakų lašeliai, arabiški gintarų pusbroliai, smilkomi ant karštų anglių. Tai ir yra Omano smilkalai – specifinis šalies kvapas, sklindantis ir namuose, ir turguose, ir parkuose. Net žmonės taip kvepia.
Ladanas smilkomas namams, drabužiams ir plaukams kvepinti, taip pat manoma, kad jis puikiai atbaido ne tik uodus, bet ir piktąsias dvasias.
Smilkalai nuo senų senovės buvo Omano turtas ir pasididžiavimas, o bosvelijos sakai laikyti brangesniais už auksą.
Iš Omano, vadinamo Ladano žeme, po aplinkinius kraštus driekėsi Smilkalų kelias, suklestėjęs VII amžiuje prieš Kristų. Šiuo keliu smilkalai karavanais pasiekdavo Egiptą, Mesopotamiją, Levanto ir Viduržemio jūros regionus ir net tolimąją Kiniją.
Dabar Omano ladanas keliauja į tolimas šalis ir kitokio pavidalo – paauksuotuose kvepalų buteliukuose.
Naujas dviaukštis modernus kvepalų fabrikas ir lankytojų centras Maskate atidarytas 2012 metais 30-ojo „Amouage“ jubiliejaus proga.
Jo vadovas Davidas Crickmoras didžiuodamasis pabrėžė, kad kas savaitę iš parfumerijos fabriko iškeliauja apie 20 tūkstančių buteliukų.
Kvepalų fabrikas nė iš tolo neprimena gamyklos, veikiau tai – prašmatnios islamiškos architektūros galerija.
Jos fasadą puošia geometriniai motyvai, lauke tyvuliuoja baseinėliai ir visą fabriką supa ryškiaspalvių gėlių ir smilkalinių bosvelijų sodai.
Tai, kad čia yra kvepalų fabrikas, išduoda ne rūkstantys kaminai, o gėlių soduose įtaisyti aptakūs variniai distiliavimo indai, užsimenantys, kur link veda takas po veidrodiniu bangų motyvą atkartojančiu skliautu.
Vos patekus į vidų užliejo svaigių kvapų bangos, o mane su plačia šypsena pasitiko kvepalų ekspertė Leila.
„Ar tai, ką dabar jaučiu, ir yra tos „amwaj“ – bangos, kaip kad sufleruoja pavadinimas?“ – paklausiau.
„Tai ne tik kvapų bangos, – paaiškino Leila. – Tai ir meilės, ir muzikos bangos.
Pavadinimas „Amouage“ – tai arabiško žodžio „amwaj“, reiškiančio bangas, ir prancūziško žodžio „amour“, reiškiančio meilę, junginys. Todėl mūsų vardas reiškia „Jausmų bangos“. Suliedami arabišką ir prancūzišką žodžius išskirtinio prekės ženklo pavadinime „Amouage“, suformulavome jam aiškią kryptį tapti tarptautiniu ženklu.“
Kelionė po aromatų namus prasidėjo nuo kvepalų sudedamųjų dalių ekspozicijos. Stikliniuose induose – imbieras, cinamonas, rožių žiedlapiai, levandos, kardamonai, kuminai, muskatai, mėtos, ramunėlės. Prieskoniai, tokie dažni virtuvėje, čia paverčiami prabangiais kvepalais.
„Mes kruopščiai maišome kvepalus atrinkdami tik aukščiausios kokybės produktus iš viso pasaulio, tarp jų – ir rečiausius. Pasitelkiame apie 120 skirtingų natūralios kilmės sudedamųjų dalių, o viena pagrindinių ir rečiausių – ladanas, smilkalinių bosvelijų, augančių Omano pietuose esančioje Dofaro muchafazoje, sakai“, – aiškino Leila.
Žinoma, ypatingiausi man – ladano lašeliai, tad mėgavausi jų kvapu.
„Ladaną galime laikyti tarsi savo parašu. Tačiau jis maišomas ne į visus mūsų kvepalus – ar jo įdedame, priklauso nuo kompozicijos, kurią siekiame sukurti, ir kvapų natų – jų mums prireikia tam įgyvendinti.
Toli gražu ne visi mūsų kvepalai yra rytietiškai sunkūs“, – pasakojo Leila.
Ji pripažino, kad sparčiai nykstant kai kuriems augalams kvepalams gaminti pasitelkiami ir aukštos kokybės sintetiniai aromatiniai junginiai, kurie sukelia kitokius įspūdžius nei natūralūs kvapai.
„Dažniausiai dėl cheminio sudėtingumo ir dėl to, kad yra kuriami specialiai mums, jie dar brangesni už natūralius aromatinius junginius“, – neslėpė kvepalų ekspertė.
Toje pačioje ekspozicijų salėje kaip meno kūriniai demonstruojami visi „Amouage“ kvepalų buteliukai, o iš šalia esančių stendų galima sužinoti kiekvieno aromato sudėtį.
Buteliukai pagaminti iš margaspalvio stiklo, puošti paauksuotomis detalėmis ir kristalais, o įnoringiausias klientas gali rasti iš gryno aukso ar sidabro sukurtų buteliukų su inkrustuotais brangiaisiais akmenimis.
„Moteriškų kvepalų buteliukų dangteliai atkartoja Omano mečečių kupolų formas, o vyriškų – riesto omanietiško durklo rankenos imitacija, – aiškino Leila. – O abiem lytims skirtų buteliukų dizainas primena stilizuotą knygą.“
Kovo mėnesį knygų kolekciją jau papildė ir dešimtoji. Kiekvienoje – vis kita istorija.
„Mūsų kūriniai – tai kvepalai istorijos, – pasakojo Leila, vis atidarydama po naują buteliuką ir išleisdama magišką aromatą. – Kiekvienas aromatas pasakoja vis kitą legendą, kurios gimsta mūsų kūrybinio direktoriaus Christopherio Chongo galvoje. Joje dažnai slepiasi operos kūrinys.“
„Štai „Honor“, įkvėpti Puccini operos „Madam Baterflai“ tragiškos atomazgos, seka istoriją, kur jau suaugusiam Baterflai sūnui sugrįžta prisiminimai apie motiną, persmelkti šviesaus džiaugsmo ir nelaimės nuojautos.
„Interlude“ pasakoja apie tris šokėjus, repetuojančius ant stogo virš chaotiško Paryžiaus. „Jubiliation“, pasitelkiant magišką mėnulio galią ir Šachrazados istorijas, kalba apie ilgesį ir viltį.
Kaip vieno žmogaus įkvėpimo užtenka visoms kvepalų istorijoms sukurti?
Ch.Chongui, „Amouage“ kūrybos direktoriui, komponuoti kvepalus – tai „išpilstyti meną ir emocijas į buteliukus“.
Parfumerijos pasaulyje jo vardas nebuvo žinomas iki 2007-ųjų, kai iki tol niekur nesimokęs kvepalų meno ir neturintis jokios patirties Ch.Chongas pergalingai debiutavo moterišku aromatu „Jubiliation 25“ ir vyrišku „Jubiliation XXV“.
Įdomu, kad Ch.Chongas – nei parfumerininkas, nei omanietis, o iš Honkongo kilęs, Niujorke užaugęs filologas, krimtęs literatūros ir kalbų mokslus Niujorko ir Londono universitetuose.
Studijų metais susidomėjęs operiniu dainavimu būsimasis „Amouage“ kūrybos direktorius jo mokėsi dešimt metų pas geriausius pasaulio mokytojus, dalyvavo daugybėje tarptautinių operos konkursų ir festivalių, kol buvo pakviestas į „Amouage“.
Neišsižadėdamas savo aistros operai ir literatūrai Ch.Chongas dabar jas pilsto į dainuojančių ir pasakas sekančių kvepalų buteliukus.
Pasitelkdamas įkvėpimą, kylantį iš muzikos, literatūros, poezijos ir kino, Ch.Chongas išreiškia savo kvepalų viziją pasakojimų serijomis – savo įkvėpimo detalių aprašymu, pagal kurį kuriami „Amouage“ kvepalai.
Kurdamas naujus kvepalus jis dirba su pasaulyje pripažintais parfumerininkais Grase, Paryžiuje, Ženevoje ir Niujorke. Kiekvienas parfumerininkas mėgina kūrybinio aprašo esmę paversti aromatu, o sukurtų kvepalų pavyzdžiai siunčiami reikliajam Christopheriui įvertinti.
Parfumerininkai, su kuriais Ch.Chongas bendradarbiauja, nujaučia, kaip kūrėjo nuorodas paversti prabangiais aromatais.
Sukurti ir Christopherio palaiminti pavyzdžiai keliauja į Omaną, kur kvepalai gaminami, brandinami ir išpilstomi į buteliukus. Su paskui save banguojančiu kvapų šleifu iš ekspozicijų salės keliavau stebėti, kaip Christopherio įkvėpimas virsta kvapiomis sultimis.
Fabrike verda darbas – tradiciniais apdarais ir siuvinėtomis kepurėlėmis pasidabinę omaniečiai, hidžabais pasipuošusios omanietės laboratorijoje komponuoja kvepalus.
Leila demonstravo indus žiedlapiams distiliiuoti, kuriuose išgaunamas kvapusis eterinis aliejus, ir medžiagų mirkymo indus, kuriuose ilgai mirkant specialiame tirpiklyje galima atskirti kvapą iš odos ar cinamono.
Kvapiųjų aliejų pripildyti tamsaus stiklo indai ir buteliukai išrikiuoti lentynose ir ant stalų, ir aliejai čia pat maišomi pagal Christopherio įkvėpimo formules. Šviežiai sumaišytas aliejų mišinys šešioms savaitėms paliekamas subręsti.
Visiems aromatams susijungus, mišinys iš didžiulių talpyklų išpilstomas į buteliukus, kurie vėliau supakuojami. Kiekvienoje talpykloje esančių sulčių pakanka 5 tūkstančiams 100 mililitrų buteliukų pripildyti.
Čia darbą atlieka ne mašinos, o žmonės – kiekvieną buteliuką omaniečio rankos pripildo ir patikrina, ar nėra nuosėdų, nuvalo pirštų atspaudus, užsuka paauksuotą dangtelį, įdeda į dėžutę ir palaimina kelionei.
Maža, jauki staigmena – žmogus, kruopščiai pabaigęs darbą ir paleisdamas savo kūrinį, įdeda į kvepalų dėžutę raštelį su savo vardu ir taip atiduoda dalelę savęs.
Leila baigė mūsų ekskursiją po kvepalų fabriką tokiais žodžiais: „Omano sultonas Qaboosas bin Saidas al Saidas visuomet karaliams ir karalienėms veža dovanų „Amouage“ kvepalų, tai yra nacionalinis mūsų suvenyras.“
20. Tiek tūkstančių buteliukų kas savaitę iškeliauja iš parfumerijos fabriko.
Kolekcijoje – 39 aromatai
Tarptautinis prabangių kvepalų prekės ženklas „Amouage“ rinkoje karaliauja jau 33 metus.
Jis buvo sukurtas 1983 metais Omane sultono Qabooso bin Saido al Saido pageidavimu, siekiant išsaugoti ilgaamžes šalies kvepalų gamybos tradicijas.
„Amouage“ snūduriavo nedidelėje Persų įlankos valstybių rinkoje iki 2006 metų, kol jam ėmė vadovauti D.Crickmoras, kuris kartu su kūrybiniu direktoriumi C.Chongu prekės ženklą prikėlė naujam gyvenimui.
„Amouage“ savo kolekcijoje dabar turi 39 aromatus, kurių kiekvienas laikomas atskiru meno kūriniu.
