Kauno restorano „Bernelių užeiga“ skverelyje įgyvendinta netradicinė idėja sulaukė nemažai dėmesio.
Floristas sakė, jog mintis sukurti netradicinį Joninių vainiką iš bulvių kilo pastebėjus, jog pamerkti bulvių žiedai gali išsilaikyti gana ilgai, o floristikoje šie smulkūs balti žiedeliai yra nepelnytai nuvertinti.
„Bulvės į Europą buvo atvežtos ne dėl vaisių, o jų žiedų ilgą laiką jos buvo auginamos kaip dekoratyviniai augalai. XVII-XVIII amžiuose Vakarų Europos moterys puošdavosi bulvių žiedais, kurdavo iš jų žiedų puokščių kompozicijas. Balti žiedai puikiai tinka ne tik Joninių, bet ir vestuvių šukuosenoms bei kompozicijoms“, – pasakojo M.Vasiliauskas.
Rekordinei šukuosenai sukurti buvo panaudoti ankstyvųjų bulvių žiedai. Ją floristas sukūrė maždaug per valandą.
Renginyje dalyvavusi etnologė Jūratė Bytautė atviravo, jog neteko girdėti apie bulvių žiedus tradiciniuose vainikuose, nes tai pakankamai jaunos kultūros augalas.
„Kadangi Rasų šventės, kuri dar vadinama Kupolinėmis arba Krešėmis, esmė yra gamtos perėjimas iš žydėjimo į vaisių brandinimą, šią dieną stengiamasi kuo glaudžiau su gamta pabendrauti per vandenį, ugnį ir žolynus. Renkamos vaistažolės, nes manoma, kad šiuo laiku jos turi didžiausią veiksmingumą, merginos pinasi pievos gėlių, o vaikinams – ąžuolo lapų vainikus. Ir Joninių išvakarėse nusipindavo tikrai ne vieną: vienais puošdavosi, kitus – mėtydavo ar leisdavo į vandenį“, – pasakoja etnologė.
Pasak J.Bytautės, vainikas taip pat turi svarbią simbolinę prasmę – su jais jaunos merginos atlikdavo įvairiausius burtus ir ritualus.
Etnologė Jonines pataria švęsti gamtoje: išsimaudyti, susirinkti kupolę nusipinti vainiką, užsidegti laužą ir pašokinėti per ugnį.
„Trumpiausią naktį būtina pajusti, kad mes esame gamtos dalis, kad nesame vien gamtos vartotojai. Ji veikia mus, o mes ją. Turėtume būti vienybėje“, – linkėjo etnologė.
