Kauno restorano „Bernelių užeiga“ skverelyje įgyvendinta netradicinė
idėja sulaukė nemažai dėmesio.
Floristas sakė, jog mintis sukurti netradicinį Joninių vainiką iš
bulvių kilo pastebėjus, jog pamerkti bulvių žiedai gali išsilaikyti
gana ilgai, o floristikoje šie smulkūs balti žiedeliai yra nepelnytai
nuvertinti.
„Bulvės į Europą buvo atvežtos ne dėl vaisių, o jų žiedų ilgą laiką
jos buvo auginamos kaip dekoratyviniai augalai. XVII-XVIII amžiuose
Vakarų Europos moterys puošdavosi bulvių žiedais, kurdavo iš jų žiedų
puokščių kompozicijas. Balti žiedai puikiai tinka ne tik Joninių, bet
ir vestuvių šukuosenoms bei kompozicijoms“, – pasakojo M.Vasiliauskas.
Rekordinei šukuosenai sukurti buvo panaudoti ankstyvųjų bulvių žiedai.
Ją floristas sukūrė maždaug per valandą.
Renginyje dalyvavusi etnologė Jūratė Bytautė atviravo, jog neteko
girdėti apie bulvių žiedus tradiciniuose vainikuose, nes tai pakankamai
jaunos kultūros augalas.
„Kadangi Rasų šventės, kuri dar vadinama Kupolinėmis arba Krešėmis,
esmė yra gamtos perėjimas iš žydėjimo į vaisių brandinimą, šią dieną
stengiamasi kuo glaudžiau su gamta pabendrauti per vandenį, ugnį ir
žolynus. Renkamos vaistažolės, nes manoma, kad šiuo laiku jos turi
didžiausią veiksmingumą, merginos pinasi pievos gėlių, o vaikinams –
ąžuolo lapų vainikus. Ir Joninių išvakarėse nusipindavo tikrai ne
vieną: vienais puošdavosi, kitus – mėtydavo ar leisdavo į vandenį“,
– pasakoja etnologė.
Pasak J.Bytautės, vainikas taip pat turi svarbią simbolinę prasmę – su
jais jaunos merginos atlikdavo įvairiausius burtus ir ritualus.
Etnologė Jonines pataria švęsti gamtoje: išsimaudyti, susirinkti kupolę
nusipinti vainiką, užsidegti laužą ir pašokinėti per ugnį.
„Trumpiausią naktį būtina pajusti, kad mes esame gamtos dalis,
kad nesame vien gamtos vartotojai. Ji veikia mus, o mes ją. Turėtume
būti vienybėje“, – linkėjo etnologė.