Dukrą Eva Amurri (31 m.) ir sūnus Milesą (24 m.) bei Jacką Henry (27 m.) išauginusi S.Sarandon dabar turi laiko pasirūpinti ir asmeniniu gyvenimu.
Tačiau filmų „Šiurpiojo Rokio šou“ ir „Telma ir Luiza“ žvaigždei iki gyvo kaulo įkyrėjo suaugusių sūnų pamokymai – su kuo ji turi draugauti, o kokių vyrų vengti.
Netrukus antrą anūką turėsianti aktorė nori pati tvarkyti savo gyvenimą.
– Pernai pasirodžiusioje romantinėje komedijoje „Įkyruolė“ vaidinate motiną, kuri nuolat kišasi į dukters gyvenimą. Ar taip elgiatės ir su savo vaikais?
– Žinoma, kad ne. Laikausi atokiai nuo savo vaikų asmeninio gyvenimo. Jei reikia patarimo, visuomet prašom. Bet turiu prisipažinti, kad jie kišasi į mano gyvenimą.
– Ir į širdies reikalus?
– Taip, sūnūs išsako savo nuomonę, su kokiais vyrais turiu bendrauti. Bet nesileidžiu į kalbas. Jie buvo mažumėlę šokiruoti, kai vėl pradėjau lankytis svečiuose ir keliauti po pasaulį.
– Sūnūs laiko per sena tokiems dalykams?
– Vaikai paprasčiausiai mano, kad pasaulis turi suktis apie juos. Žinoma, kai jie buvo mažesni, apribodavau savo norus ir pirmiausia rūpinausi jais. Tačiau dabar jie jau suaugę.
– Vaikai mažiau linkę į nuotykius nei jūs?
– Mes visi skirtingi. Man, pavyzdžiui, patinka „Burning Man“ festivalis (JAV vykstantis kasmetis savaitę trunkantis alternatyvaus meno festivalis. – Red.), o jie jį laiko siaubingu.
– Prieš metus išsiskyrėte su J.Bricklinu. Kokiomis savybėmis turi pasižymėti naujas kandidatas į jūsų širdį?
– Mane traukia humoru apdovanoti vyrai. Jie neprivalo būti komikai, bet turėtų suprasti ironiją, gebėti pasijuokti iš pasaulio ir savęs.
Šios savybės neturintys vyrai mane sužavėti gali tuomet, jei su užsidegimu atlieka savo darbą. Svarbiausia – vidinis užsidegimas ir smalsumas.
– Ar nebūna sunku gyventi vienai?
– Žinoma, būna periodų, kai užvaldo juodas vienišumo jausmas. Labai sunku sekmadieniais. Tuomet mane gelbėja ilgi pasivaikščiojimai, dažnai prie Niujorko Vest Saido greitkelio.
Nuolat sau kartoju, kad turėčiau būti dėkinga vien už tai, kad kas rytą atsikeliu.
Žinoma, galėčiau rasti kitokių būdų nuotaikai pagerinti. Bet jų poveikis nėra ilgalaikis. Dėl to geriau medituoju, palaikau gerą fizinę formą ir bendrauju su pozityviai mąstančiais žmonėmis.
Parengė Ona Kacėnaitė
