Paukščiai atsirado ne dėl kokio nors naujo projekto ar realybės šou – Rūta nuoširdžiai jų troško. Ji nenori, kad ūgtelėjęs dabar 9 mėnesių sūnus Jonas Antanas, išvydęs karvę, klaustų, koks tai žvėris. O tokią situaciją Rūta matė realiame gyvenime.
Augdama ji pati vasaras leisdavo pas senelius kaime ir tas laikas į atmintį įsirašęs gražiausiais vaizdais.
„Pamenu, važiuojame su seneliais pirkti paršiukų – džiaugsmas, sėdžiu šalia jų, vienas graužia botą. Senelis virdavo paršeliams bulves, jas sukapodavo mediniame lovelyje ir užpildavo išrūgomis. Aš sugebėdavau to paragauti ir man būdavo labai skanu! – šiandien juokiasi tai prisiminusi Rūta. – „Atgal į kaimą“ – taip vadinu mūsų šeimos naują įvykį.“
Štai tada ir atsirado svajonė būti melžėja, o į vyrus gauti traktorininką.
Tokie svajonių ir gyvenimo posūkiai stebina – juk šiandien Rūta ryškiai šviečia pramogų pasaulio skliaute, avi aukštakulnius, dėvi nuostabias sukneles!
„Nekenčiu aukštakulnių, su pramogų pasauliu neturiu nieko bendra. Esantys jame puikiai žino, kad dažnas dėl darbų gausos ir psichologinio tempo tėra nuvarytas arklys. Džiaugiuosi, kad vyras dar nemeta iš namų“, – juokavo Rūta.
Ką gi, vištos – tarsi jos žodžių įrodymas. Parsivežė jas iš vieno ūkio prieš savaitę, su 15 metų dukra Dominyka sugalvojo vardus.
„Sakė, kad gaidžio neapsimoka pirkti, bet vištoms su tokiu gražuoliu juk linksmiau!“ – savo nauju šeimos gyvenimo etapu Rūta net pasidalijo socialiniame tinkle.
Ferdinandas pradeda giesmes 7 valandą ryto. Rūta su šeima gyvena Vilniaus miesto ribose, bet atokioje vietoje. Vis dėlto ten yra kaimynų, tačiau, ji tikisi, jie nepyksta, nes ir patys turi paukščių. O jei ką – atsiprašymo proga kaimynai bus pavaišinti kiaušiniene.
Bėdos, kur laikyti naujuosius įnamius, nėra. Rūtos vyras Rolandas Remeikis sukalė net ne namus, o tikrus prašmatnius apartamentus su valgomuoju, svetaine ir zona, kur pakreikta šieno minkštai dėti kiaušinius. Vištidė gerai apšiltinta, o jei ką – įsižiebs šildomosios lempos.
Tačiau virš viso šio vištiško reikalo grėsmės debesys užslinko dar paukščiams neatkeliavus į namus. Rūta matė, kad aplink kaimynų vištas sukasi lapinas.
„Įsivaizduokite, vyras dar tik kalė vištidę, o jis jau tupėjo kitapus kelio ir žiūrėjo, kas čia dedasi!“ – sakė Rūta, neketinanti atiduoti savo vištų, nes ir pati jų nedrįs valgyti.
Tai gal ir ožkai vietos atsirastų televizijos žvaigždės gyvenime?
Šis klausimas Rūtai nuskambėjo visai nejuokingai, nes ji seniai apie tai galvoja ir kalbino vyrą įsigyti ožką. Tačiau gal kiek vėliau, kai išsikraustys gyventi į tikrą vienkiemį.
„Noriu laikyti ožką, avių ir žasų – tikrą žąsiną moliūgą!“ – smagiai tikino Rūta.
