„Šįmet labai norėjau ir pati turėti, taigi pasipuošiau dar lapkritį... Dėl puošimo ypatumų, manau, jog apie eglutės stilių reikia galvoti mažiausiai, svarbiausia, kad papuošalai būtų mieli širdžiai ir ką nors primintų, asocijuotųsi su kuo nors malonaus, galbūt net būtų pačių pagaminti. Tokiais puošta eglutė – pati gražiausia ir prie jos per šventes jaukiausia“, – sakė Ugnė.
Žurnalistė prisiminė, kad vaikystėje jos namuose visada stovėdavo tikra žaliaskarė, apkabinėta saldainiais ir kaspinėliais. Dirbtinė Ugnės tėvų namuose atsirado tik tuomet, kai jos tėtis Vokietijoje nupirko labai gražią didelę dirbtinę eglutę. Metų metus nekinta ne tik eglutė, bet ir jos papuošalai. Jų tiek daug, kad, kaip juokiasi U.Galadauskaitė, sunku rasti tuščią eglės šaką.
Ugnė prisimena vieną gražiausių Kalėdų stebuklų. Maždaug 1995 metais ją jau kamavo nuojauta, kad Kalėdų Senelio nėra. Valgant Kūčių vakarienę į duris pasibeldė persirengęs Ugnės senelių kaimynas.
„Tikėjimas vėl grįžo! Be to, kaimynas atėjo su visu maišu dovanų... Tai buvo vienos gražiausių Kūčių – labai jaukus vakaras su šeima“, – atviravo U.Galadauskaitė.
