„Labiausiai sužavėjo gamta, jos grožis, negyvenamos salos, žmonių draugiškumas, o ir mes džiaugėmės išvykę su puikia kompanija.
Tik buvome labai apsinuodiję jūrų gėrybėmis, tad vėliau tokio maisto vengėme. Tuomet norėjosi tik lietuviškos silkutės“, – šypsojosi V.Martikonytė.
Lietuviai daug keliavo po salas, aplankė net gaidžių kautynes.
„Nustebino didelis kontrastas tarp gamtos grožio ir miesto purvo bei skurdo“, – sakė moteris.