Vienas „Moterų balso“ laidos herojus nesusilaikė ir rėžė, kad Natalijai trūksta moteriškumo. Ekstrasensas kuo rimčiausiai aiškino, kad laidos vedėja yra stipresnė už kai kuriuos vyrus. Juk tikrai: antrą kartą išsiskyrusi dainininkė šiandien viena augina sūnų Kristupą, koncertuoja, įsuko dekoravimo verslą, veda televizijos laidą, rašo žurnalas „Stilius“.
„Aš ir pati jaučiu, kad man trūksta moteriškumo, – sako Natalija. – Tačiau taip jau susiklostė, kad visada turėjau pasirūpinti savimi, – dirbti ir uždirbti, kurti verslus, rūpintis karjera. Neabejoju, esama moterų, kuriomis rūpinasi vyrai, jos leidžia sau paverkti, padejuoti, patylėti, kai reikia, o kai reikia – pasimeilinti. Aš taip neįpratusi, įpratusi kovoti už būvį. Gal ir norėčiau turėti vyrą, kuris parvilktų mamutą, tačiau visada mano indėlis į šeimą buvo lygiavertis, o gal net didesnis.“
Kasdienybėje prasiveržianti dainininkės stiprybė – joks įrodymas, kad jai nesinori kartais paverkti ar kokią dieną nesikelti iš lovos. „Tada sakau sau: mieloji, o kas atliks visus įsipareigojimus, kas sūnų iš darželio paims, kas laidą ves, kol tu verksi? Mano dienos suskaičiuotos minutės tikslumu, negaliu sau leisti ašarų ar silpnumo“, – šypsosi Natalija.
Jos įvaizdis scenoje – apgaulingas. Ilgi šviesūs plaukai, ryškiai dažytos lūpos, aukštakulniai ir 49 kilogramus aptempiančios suknelės tarsi rėkte rėkia apie moterį, kuriai po kojomis turėtų kristi vyrai. Jie ir krinta, tačiau ne visi Natalijos reikalavimus, tiksliai suskaičiuotas minutes ir beprotišką darboholizmą ištveria. „Turiu tuo pat metu būti ir moterimi, ir vyru, patikėkite, tai labai sunku“, – tvirtai sako Natalija, o su ja nepasiginčysi.
Savo verslą sukūrusi dainininkė, mama ir laidos vedėja įsitikinusi, kad būti moterimi šiuolaikiniame pasaulyje nėra lengva. „Dažna moteris neturi nugaros, už kurios galėtų pasislėpti, – sako ji. – O ir mūsų, moterų, vertybės bėgant metams stipriai keičiasi. Šiandien man moteriškumas yra nepriklausomybė, mokėjimas pasakyti, ko nori, ir nesitaikstyti su absurdiškomis situacijomis. Nežinau, ar vyrai galvoja taip pat.“