Tačiau dar labiau nustebino interviu turinys. J.Statkevičius žurnalistui išklojo, ką galvoja apie lietuvių masinę emigraciją ir kodėl gimtojoje šalyje stengiamasi iš jo padaryti „Tautos priešą“.
Visą interviu galite skaityti straipsnio apačioje.
Iškart po to, feisbuką užplūdo komentarų lavina. Žinomi žmonės J.Statkevičių ir teisė, ir gynė.
Iš žurnalisto Andriaus Tapino – patarimas Juozui
„Atvipo žandikaulis. Išskirtinis Juozas Statkevicius interviu Kremliaus propagandos portalui „Sputnik“. Ir turinys, sumišęs su skrandžio sultimis. Apmokamas kremlinis vatnikas nesugebėtų taip apvemti Lietuvos kaip šita mūsų medaliais apdovanota žvaigždė, rengianti jubiliejinius šou.
„Aplink mus tik priešai. Lenkai priešai, rusai priešai, latviai priešai“, „Rusija mano mylima šalis, dievinu Rusiją“, „Tai, kas vyksta Lietuvoje, neįmanoma kentėti“, „Lietuviška propaganda visiška kvaila“, „Padėtis Lietuvoje pasikeis tik tada, kai pasikeis visa valdžia įskaitant prezidentą“.
Juozai, tu esi skuduras. Ir kaip paprastas, drėgnas skuduras net nesupranti, kad į tave valosi purvini kerziniai batai. Galbūt jeigu į tavo lapkričio šou nesusirinks pakankamai žmonių, pagaliau išvažiuosi į Rusiją, kur esi taip vertinamas ir turi tiek draugų.
Tik mokesčių prieš išvažiuodamas nepamiršk susimokėti. Juozai, dar mintis – jeigu jau reiks bėgti tau iš Lietuvos, gal į Čečėniją? Būtum asmeninis Ramzano dizaineris. O kas planuojat eiti į jo šou pagalvokit – ar tikrai verta?“ – rašė Andrius ir pridėjo grotažyme „Juozai nebūk skuduras“.
A.Tapinui antrino ir humoristas Paulius Ambrazevičius, dainininkas Ruslanas Kirilkinas, prodiuseris Martynas Tyla – visi sutartinai tvirtino, kad skaitant straipsnį, juos labiausiai nustebino Juozo mintys apie Lietuvą.
Palaiko juvelyrės ir šokėja
Štai juvelyrė Jurga Lago vis tik palaikė Juozuką. Lrytas.lt ji patikino, kad neturime bijoti savo problemų – visi žinome iš kokių laikų jos mus atsiveja.
„Ir ne su tokiomis bėdomis susitvarkėme, tad susitvarkysime galbūt ir su emigracija, ir su mažomis pensijomis. Tačiau mokytis laisvės kalbos mums sekasi sunkiau, nei kiniečių – vis norime, kad „visi mąstytų teisingai“, – svarstė ji.
„Ką tik pamačiau, kaip litovcai (atsiprašau, neapsirikau su žodžiu) vėl feisbuke puola tuos, kurie yra „ne tokie“, „neteisingai pasakė“, „ne taip galvoja“. Ir prisiminiau, kad neturiu bilieto į genialiojo kolegos Juozo Statkevičiaus šou. Vis atidėliojau ir maniau, kad tuoj įsigysiu – visada einu, o dabar vien iš solidarumo norėjau ten pakliūti. Žinau, ką reiškia viešas puolimas, kaip toli galima nueiti. Prašyti pakvietimų ir visokių praleidimų nemėgstu, nes žinau, kaip sunkiai dirba kai kurie žmonės, kol užlipa ten, kur yra šiandien.
Tačiau – gera žinia – bilietai pas Juozą VISI IŠPIRKTI ir, gaila, bet dabar ramu. Tvarkelė. Tik noriu priminti mums visiems, mielieji, šiandien nemadingą tiesą, kuri turi bjaurią tendenciją – kaip pati mada – grįžti bumerangu: niekada neteiskite. O Juozas yra geriausia, kas galėjo nutikti mažam mūsų kraštui ir kartais net neįsivaizduojame, kokios reikia turėti dvasinės jėgos ir ryžto iš tokios neturtingos, nedidelės valstybėlės tapti pasaulinio lygio kūrėju. Todėl: būkime atsargūs ir pastabūs vertintojai, būkime tie, kurie suteikia saviems sparnus, susikiškime savo pyktį, pavydą ir norą visus sulyginti, parodyti, „kaip reikia galvoti“ ten, kur telpa tuo momentu.
Linkiu kolegai šviesos. Jos ima trūkti šiuo metų laiku Lietuvoje. Kiekvienas, išdrįsęs drąsiai išsižioti „Juozai, varyk lauk iš Lietuvos“ ir pabandęs klijuoti jam nors menkiausią etiketę yra eilėje prie šiukšlių dėžės. Istorijos šiukšlių dėžės. Nes nemąstantys žmonės anksčiau ar vėliau ten atsiduria. Klausimas tik – anksčiau, ar vėliau“, – dėstė Jurga Lago.
Palaikymo jis sulaukė ir iš juvelyrės Jurgos Gusarovienės.
„Dėl vieno dalyko su dizaineriu sutinku – lietuvis lietuviui skaniausias patiekalas. „Sputniko“ darbuotojai vaikšto antrą dieną plačiai išsišiepę. Dizaineris pakalbėjo. Dar neaišku, ar jo žodžiai neiškraipyti .
Ir puolė, kas netingi jį skuduru vadinti. Gal mes gyvename skudurų visuomenėje ? Mūsų daugelio tėvai buvo komunistai. Staiga jie tapo Lietuvos patriotai.
Įdomu, kaip prisitaikytų buvusieji ir jų vaikai vėl pasikeitus aplinkybėms, aišku, neduok, Dieve, kad taip atsitiktų. Kitaip, nei talentingas, šiek tiek priplaukęs menininkas-dizaineris, kuris tą patį apie savo būseną pasakytų ir „Sputniko“, ir Vakarų šalių žurnalistams. Skanaus visiems vieni kitus bevalgant. O kažkas stebi ir šypsosi į ūsą“, – feisbuke rašė moteris.
Prie jos prisidėjo ir šokėja Edita Daniūtė. Ji savo palaikančius žodžius parašė ant J.Statkevičiaus feisbuko sienos.
„Juozai Statkevičiau, pasaulis myli tavo sukurtą meną. Tu darai gyvenimą gražesnį. O perdėtas nacionalizmas yra pavojingas kaip ir radikalus tikėjimas...“, – rašė ji.
Juozo Statkevičiaus skandalingas interviu:
– Sprendžiant iš visko, Juozai, pats jūs taip ir nepabėgote iš Lietuvos, nors ir raginote kitus tai padaryti. Kas gi jus privertė apie tai parašyti feisbuke?
– Mes jau 25 metus, tiksliau, 27 metus esame nepriklausomi, o aplink mus visi priešai. Lenkai — priešai, rusai — priešai, latviai taip pat priešai. Bet kaimynų niekada nepakeisi. Taigi, reikia rasti būdą, kad gyventume taikiai. Taip, aš esu dailininkas, ir, galbūt, nieko nesuprantu užsienio politikoje. Bet to, kas vyksta Lietuvoje, jau neįmanoma pakęsti.
Politikų, kurie nuolat „dainuoja“ iš televizoriaus ekranų, tiesiog neįmanoma klausytis. Kadangi viskas, ką jie sako, tik tauškalai, tauškalai ir dar kartą tauškalai. Jie, viena vertus, nenutrūkstamai teigia, kad aplink priešai, o kita vertus, pareiškia, kad netrukus bus geriau. Klausimas: kada būtent bus geriau?
Praėjo daugiau nei ketvirtadalis amžiaus, bet jokio pagerėjimo nesimato! Priešingai, viskas tik blogėja. Kodėl gi mes stebimės, kad emigracija iš Lietuvos yra tokia didelė. To neįmanoma kęsti.
Skaičiai pranoksta visas ribas. Kiek jau galima tylėti? Štai aš ir neištvėriau — išreiškiau ant savo galvos savo nuomonę feisbuke. Iškart atsirado „herojų“, kurie mane pradėjo, atsiprašant, pilstyti purvais (pokalbyje su žurnalistu drabužių dizaineris panaudojo stipresnį žodį, – red.). Tokių komentatorių visada užtenka. Aš stebiuosi: visi gyvena, sukandę dantis, bet tuo pačiu metu jie šaukia, kaip aš nemyliu Lietuvos.
– O jūs iš tiesų jos nemylite?
– Na, ką jūs. Jei aš jos nemylėčiau, tai labai senai būčiau išvažiavęs, kaip ir šimtai tūkstančių kitų lietuvių. Aš lengvai galėčiau gyventi bet kurioje kitoje šalyje. Bet viskas, ką darau, darau mano mylimos Lietuvos labui. Bet kodėl aš turiu tylėti? Aš gi neatrandu nieko naujo. Šiandien lengviau dirbti kasininke Londone, o ne Lietuvoje, turint aukštąjį išsilavinimą.
Aš visiškai ne Lietuvos priešas ir visiškai neskatinu masiškai emigruoti. Aš tenoriu vieno — realių pokyčių šalies viduje. Ir tebūnie, aš tapsiu tautos priešu, jeigu tai bus mylimos Lietuvos labui!
– Nepaisant to, jūs pašalinote skandalingą užrašą.
– Aš periodiškai valau savo Facebook puslapį nuo senos informacijos. Pas mane ten labai daug įvairiausių užrašų.
Tačiau paradoksas tas, kad atkreipė dėmesį tik į šį. O jei aš pasakoju, kaip parodžiau savo kolekciją kur nors Ciuriche ar Maskvoje, tai į tokius pranešimus nekreipia dėmesio. Žurnalistams reikia tik kažko karšto.
Taigi, jie ir įsikibino, pavertę mane tautos ir Lietuvos priešu. Nors aš tiesiog išreiškiau savo nuomonę. Manau, turiu tam pilną teisę, kaip ir kiekviens kitas žmogus. Aš myliu tiesą ir visada sakau tai, ką manau, be jokios atodairos.
Kai aš buvau jaunas, man nerūpėjo, kas vyksta šalyje, aš daugiau galvojau apie savo karjerą. O dabar aš jau pasenau: spalio 15 dieną man sukako 49 metai. Galiu tvirtai pasakyti, kad nemažai nuveikiau Lietuvai. Todėl, manau, turiu teisę garsiai išreikšti savo nuomonę.
– Jūs, kaip ir anksčiau, dirbate su Maskva. Nors dabar daugelis bijo turėti reikalų su Rusija.
– Na ką jūs. Tai mano mylimiausia šalis. Kaip aš galiu nutraukti ryšius su Maskva, kur aš turiu daug draugų?! Tik Vachtangovo teatre aš padėjau Rimui Tuminui pastatyti 5 spektaklius. O gruodžio mėnesį Maskvos meno teatre aš padėsiu Alai Sigalovai. Aš dievinu Rusiją. Ir niekas neuždraus man draugauti su rusais. Man tai geriausi, įdomiausi draugai.
– Žinote, kai kurie mano draugai iš Maskvos, apsilankę Lietuvoje, atsiliepia apie ją su susižavėjimu. Sako, kad Vilnius labai gražus miestas.
– Taigi, jie lankėsi ten kaip turistai. Atvažiavo ir išvažiavo. Jie pamatė išorines europietiškas dekoracijas. Iš tiesų padėtis Lietuvoje yra labai bloga. Ir tai dar švelniai pasakyta. Čia aš panaudočiau keletą stiprių rusiškų pasakymų.
Bet geriau nedarysiu to… Jei padėtis būtų nuostabi, kiekvienais metais iš Lietuvos neišvyktų 30-40 tūkstančių žmonių. Kad atvykęs turistas suvoktų tiesą, reikia pasivaikščioti ne po centrines gatves, o nuvykti į kokį nors miegamajį rajoną ir pasikalbėti su vietiniais gyventojais.
Pensininkai gauna per mėnesį po du šimtus eurų. Ar tai normalu? Mano mama dirbo visą gyvenimą, o dabar aš ją išlaikau. Jau dvidešimt metų. Ir taip kiekvienoje šeimoje. Atlyginimai taip pat labai maži. O kai įvedė eurą, kainos iškart pakilo. Kai kur net tris kartus. Kaip gyventi? Štai žmonės ir bėga iš Lietuvos.
– Situacija gali pasikeisti į gerąją pusę?
– Tai gali įvykti tik pasikeitus valdžiai, įskaitant prezidentą. O kol kas mus nuolat puola Rusija. Juokinga girdėti, kiek kartų ji jau mus puolė. Beveik kasdien tankai pas mus važiuoja. Tiesą sakant, lietuviška propaganda jau įgriso. Tai kvaila! Na ką, ką Rusijai čia, Lietuvoje, veikti? Kam mes jai?
– Ar nebijote taip drąsiai pasisakyti?
– Taigi sakau tiesą. Jei mane kas nors nušaus, tegul nušauna. Ką čia padarysi… Pakartosiu, aš nieko neišgalvoju, aš sakau tikrą tiesą. O tiesa visada nepatogi. Ir mes vis laukiame, laukiame, kada gi bus geriau. O niekas nesikeičia. Jau 27 metus…
