Gražiausius žodžius Anapilin išėjusiai mamytei Kamilė skyrė socialiniame tinkle ir paviešino bendra nuotrauką.
„Šiandien netekau mamos...
Neįmanoma suvokti, kas tai yra netekti savo pačio artimiausio žmogaus, neįmanoma žodžiais apsakyti jausmo...
Žinau tik tiek, kad mamai ten geriau, nei mums čia likusiems.
Ji buvo VILTIS daugumai, didžiulis pavizdys, kaip reikia moketi džiaugtis mažais dalykais.
Nelauk rytojaus mielas drauge, mylėk savo artimą šiandien, nors skausmas veria krūtinę, bet aš bent jau žinau, kad padarėm viską, kad išsaugoti jos gyvybę. Bet ji pavargo... Ir Dievas stebūklingai ją pasiėmė, man ji buvo šventoji.
„Mirtis – tai tik slenkstis, bet ne pabaiga
Brangiausi žmonės eina ir palieka
Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa
Ir jie ilgai mūs atminty išlieka“
Brangiausi žmonės eina ir palieka
Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa
Ir jie ilgai mūs atminty išlieka“
Angelė Kielienė“, – rašė ji.
Apie artimo žmogaus ligą Kamilė prabilo gruodžio viduryje. Tuomet grupė „MaNNazz“ pristatė albumo „Hopes“ vinilines plokšteles.
„Jis yra skirtas mano mamai, žinoma, ir todėl, kad ją labai myliu, bet albumo pavadinimas yra „Viltys“, o žmonės deda viltis ten, kur yra poreikis. Mano didžiausia viltis yra, kad mano mama nebekentėtų, kad jos pavargęs kūnelis atsitiestų nuo ligos išvargintų naktų.
Mama serga jau labai seniai ir galbūt todėl, kad pastarosios dienos buvo ant išlikimo ribos, aš nutariau garsiai ištarti, kas yra tas artimas žmogus, apie kurį pasakoju kiekvienąkart prieš dainuodama kūrinį „Hopes“, ir kodėl emocijos tuo metu yra nesuvaidintos.
Labai noriu, kad kiekvienas, kuriam šiandien sunku, suprastų, kad tokių kaip ji ar jis yra tūkstančiai, milijonai, skauda visiems. Nesvarbu, kokioje situacijoje bebūtum, yra daug tokių kaip tu, ir skausmas vienam yra per didelis, kaip ir džiaugsmu, juo reikia dalintis.
Man labai liūdna, kad mūsų visuomenė tokia uždara ir skauda visiems tik dėl pakilusių kainų, kai turime žymiai didesnių problemų. Ir jų turi visi, mažesnių ar didesnių.
Mama man yra pavyzdys, kaip reikia džiaugtis kiekviena akimirka. Kai pradedu dejuoti dėl savo bėdų, pagalvoju, o kaip mano mamai, kaip ji jaučiasi, pasidaro gėda.
Ji yra žmogus, kuris man parodė tikrąją gyvenimo prasmę ir nuvedė tikėjimo link, ji yra viltis daugumai, todėl šiuo sunkiu etapu sulaukėme daugybės skambučių ir žinučių iš žmonių, kurie meldžiasi už ją.
Žmogutis, kuris per dienas kenčia didžiulius skausmus, sugebėjo pavergti daugelio žmonių širdis savo šiluma ir gerumu. Tad mūsų didžiausia viltis yra pamatyti mamą sveiką.
Aš žinau, kad tam reikia stebuklo, bet aš viliuosi ir tikiu, kad stebuklai vyksta. Ir nesvarbu, kas bus po to, aš nenustosiu tikėti“, – tuomet sakė K.Kielaitė-Sienkievič.
Susiję straipsniai
