Geros manieros: dalykai, kurių niekas nebedaro

Geros manieros, būdingos džentelmenams, gyvenusiems prieš šimtą ir daugiau metų, šiandien jau tapo atgyvena ir šiais išmaniųjų telefonų laikais dažnai net sunkiai suvokiama, kaip buvo galima būti tokiems skystablauzdžiams. Tačiau tai – tik vienas požiūris. O mes prisiminkime ir galbūt vėl pradėkime taikyti keletą dalykų, kuriuos šiandien visi jau pamiršo. Juk svarbiausia – pradėti nuo savęs.

Moterys šiais laikais vis dar mėgsta padejuoti, kad geros manieros sparčiai nyksta ir likęs vos vienas kitas tikras džentelmenas. Kalbėdami apie šių dienų geras manieras vis akcentuojame, kokios jos buvo tada, seniau ar kadaise. Žmonės neva buvo mandagesni ir kur kas paslaugesni vieni kitiems.
Moterys šiais laikais vis dar mėgsta padejuoti, kad geros manieros sparčiai nyksta ir likęs vos vienas kitas tikras džentelmenas. Kalbėdami apie šių dienų geras manieras vis akcentuojame, kokios jos buvo tada, seniau ar kadaise. Žmonės neva buvo mandagesni ir kur kas paslaugesni vieni kitiems.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 12, 2018, 2:10 PM

Britų psichologų asociacija neseniai išleido ataskaitą, kurioje teigiama, kad žmonės šiais laikais iš kitų visuomenės narių patiria kur kas daugiau nemandagumo ir net storžieviškumo nei senais laikais.

To priežastis, pasak psichologų, paprasta – mums visiems rūpime tik mes patys ir geriausiu atveju dar artimiausi mūsų šeimos nariai.

Mes tiesiog nebejaučiame pagarbos kitiems ir nebeturime gerų manierų, kurios anksčiau buvo tarsi savaime suprantamas išprususio ir atjausti gebančio žmogaus elgesys.

Žmonės visada buvo malonūs arba nemandagūs, kai kurie – kažkur per viduriuką, bet šiomis dienomis geros manieros yra visiškai pasikeitusios. Tai lėmė ir laikas, ir aplinka.

Štai kelios „senoviškos“ geros manieros, kurių mūsų dienomis reikėtų paieškoti su žiburiu.

1. Reikalavimas, kad vyras viešumoje rūpintųsi savo moterimi.

Šiais laikais dar dažnas vyras atidarys ir palaikys savo moteriai duris, tačiau tai tikrai ne vienintelis dalykas, kuris turi rūpėti savo mylimąja besirūpinančiam džentelmenui. Vyrai padėdavo moteriai apsivilkti paltą, atitraukdavo jai sėdantis kėdę ir vėliau ją pristumdavo, restorane užsakydavo jai maistą ir visada už viską sumokėdavo.

Dabar mums tai gali atrodyti nepriimtina ir net keista, tačiau tuomet tai buvo tiesiog nesvarstomas išauklėto vyro elgesys, perduodamas iš kartos į kartą. Dabar ne vienas vyras net mano, kad toks jo elgesys žemintų šalia jo esančią moterį, todėl taip nebesielgia.

2. Kreipimasis į žmogų pavarde ar net titulu.

Anksčiau kreiptis į žmogų vardu, ypač jei jis bent kiek aukštesnio socialinio statuso ar pareigų visuomenėje, buvo itin blogo išsiauklėjimo požymis. Šiomis dienomis kai kuriose situacijose žmonės elgiasi per daug familiariai – ne visada derėtų į savo bosą ar vyresnį žmogų kreiptis tik vardu.

Neseniai atlikta apklausa parodė, kad žmonėms labai nepatinka prekes ar paslaugas telefonu reklamuojantys agentai, kurie paskambinę su pasiūlymais į juos kreipiasi tiesiai šviesiai – tik vardu.

Kad ir kaip būtų, šiomis dienomis tikrai į žmogų vis rečiau kreipiamės pareigomis, titulu ar pavarde. Atlikta studija parodė, kad apie 45 proc. psichologų pacientų pageidauja, kad pirmą kartą sutiktas psichologas, kurio kabineto duris jie pravėrė, į pacientą kreiptųsi tik vardu. 26 proc. šiame tyrime dalyvavusių apklaustųjų teigė, kad jiems visiškai nesvarbu, kaip jie bus vadinami gydytojo. Tačiau kalbėdami apie gydytojus, pas kuriuos jau lankosi ilgą laiką, 78 proc. pacientų nurodė norintys, kad į juos būtų kreipiamasi tik pirmuoju vardu. Turėkime mintyje, kad tai nėra vienoda visose pasaulio kultūrose. Štai Paryžiuje vardu galite kreiptis tik į asmenį, kurį pažįstate itin gerai, su kuriuo jus sieja ilgametė draugystė, – kitu atveju tikrai būsite nesuprastas.

3. Vizitinių kortelių palikimas.

Anksčiau vizitinė kortelė buvo ne tik informacijos šaltinis, bet ir gero tono ženklas. Žmonės vieni kitiems jas paduodavo tiek prisistatydami, tiek norėdami susipažinti, tiek neradę draugų namuose, kai nusprendžia pas juos užsukti, tiek vyrai, siųsdami gėles savo mylimosioms.

Vizitinių kortelių palikimas turėjo daugybę taisyklių ir jos būdavo gana sudėtingos.

Kai buvo išrastas telefonas ir ypač dabar, kai pasaulis pamišęs dėl socialinių tinklų ir bendravimo juose, šios kortelės beveik nebenaudojamos. Etiketo ekspertai sutinka, kad vizitinės kortelės šiais laikais yra atgyvenęs reiškinys.

4. Puošimasis kelionei lėktuvu.

Prabangūs drabužiai lėktuve ir išskirtinis puošimasis kelionei oru ne vienai vyresnei damai ir džentelmenui kelia begalinę nostalgiją.

Anksčiau, dar prieš kelis dešimtmečius, žmonės į lėktuvą puošdavosi lyg į vakarienę restorane ar prabangų renginį. Kai kurios oro linijos net buvo nustačiusios aprangos kodą.

„Quora“ oro linijų keleiviai dar prisimena pasipuošusius skrydžių palydovus, cigaretės dūmą lėktuve ir net įprastus apsilankymus pilotų kabinoje. Atpigus skrydžiams ir reformavus skraidinimo sistemą visa tai pamažu išnyko.

Šiandien daugelis žmonių į lėktuvą lipa apsirengę patogius laisvalaikio drabužius ir nesuka sau galvos dėl to, kaip jie atrodo ar ką apie juos pamanys kiti. Juolab kad ir tie kiti atrodo labai panašiai. Kita vertus, pastebima, kad gerai apsirengę lėktuvo keleiviai kur kas dažniau kelionėje sulaukia privilegijų – jie dažniau persodinami į geresnes vietas ir aptarnaujami kur kas dėmesingiau ir maloniau.

5. Vyrų ego – aukščiau už moterų.

1959-aisiais išleistame gerų manierų vadovėlyje paauglėms mergaitėms buvo patariama išmokti nuslopinti savo troškimus ir ambicijas – mat vyrų norai ir savirealizacija turi būti pagrindinis jų tikslas ir siekiamybė.

„Sakykite jiems komplimentus, girkite jų fizinę galią, protą, gerą išvaizdą, būdo savybes ir vyriškumą. Didžiausia klaida, kurią gali padaryti mergina, – vyrą priversti jaustis intelektualiai ar fiziškai silpnesnį, menkesnį“, – rašoma vadovėlyje.

Šiandien daugelyje santykių vyrauja lygybė, abu partneriai stengiasi girdėti vienas kitą ir atsižvelgti į antrosios pusės troškimus ar siekius. Vyrų egocentrizmas jau nebe taip akcentuojamas, dažniau net peikiamas.

Parengė LAURA BULVYDĖ

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: : Lithuanian challenges in Green Finance and Global Agenda