Kelionę Inga su vyru Virginijumi pradėjo Londone, iš ten skrido į Honkongą, o iš čia – į pietinę Naujosios Zelandijos salą. Joje dešimt dienų keliavo automobiliu nuo viršutinės dalies žemyn iki Kvinstauno miesto, o po to – į Bora Borą, kur praleido savaitę, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.
– Kas labiausiai sužavėjo aplankytuose kraštuose?
– Prieš tai keliavau po šiaurinę Naujosios Zelandijos salą, o Honkonge teko apsilankyti keletą kartų. Šią kelionę galėčiau pavadinti viena įspūdingiausių savo kelionių. Neslėpsiu – prieš išvykdama abejojau, bijojau, kad man gali pasidaryti nuobodu. Vis dėlto su vyru išvykome keturioms savaitėms – paprastai taip ilgai nekeliaujame.
Tačiau dabar manau, kad galėjome pakeliauti ilgiau, – net ir per keletą savaičių nespėjome visko pamatyti. Į šiuos kraštus tikrai norėčiau grįžti. Tiesą sakant, norėčiau sugrįžti net dabar.
Naujoji Zelandija paliko ypatingą įspūdį. Kiekviena diena buvo visko kupina: nuostabi gamta, nuoširdūs žmonės, skanus maistas – visa tai sunku apsakyti žodžiais.
Plaukiojome laivais, stebėjome ruonius ir delfinus. Keletą kartų ledynus ir ežerus matėme iš paukščio skrydžio – skridome specialiu sraigtasparniu.
Iš miestų didžiausią įspūdį paliko Kvinstaunas. Tai – kalnų miestas, išsidėstęs prie ežero ir išsiskiriantis ypatingu jaukumu. Kelionės metu nustebino ir sutikti žmonės – jie buvo girdėję apie Lietuvą. Sutiktieji žinojo, jog Lietuvoje gyvena pačios gražiausios moterys. (Juokiasi.)
– Ar čia apsilankyti gali kiekvienas norintysis, ar vis dėlto tokioms kelionėms reikėtų pataupyti?
– Kainos skyrėsi, nelygu vietovė. Bora Boroje lankosi daug turistų, todėl ir kainos šioje saloje yra nemažos. Naujoji Zelandija nėra tokia brangi. Pabrėšiu, kad ši šalis nuo kitų skiriasi itin aukšta maisto kokybe. Kiekvienoje užkandinėje pasimėgauti mėsainiu galima gana nebrangiai. Nors mėsainių aš apskritai nevalgau, lankydamasi Kvinstaune norėjau juos išbandyti net keletą kartų.
Naujojoje Zelandijoje siūlyčiau apsilankyti jauniems žmonėms. Savo grožiu, gamta, paprastumu ji puikiai tinka jaunimui. Čia mažiau civilizacijos, vyrauja na-tūralus ūkis: net 70 proc. salos gyventojų užsiima žemdirbyste. Ilgais vasaros vakarais žmonės linksminasi, nešioja hipiško stiliaus drabužius. O ko gi daugiau reikia jaunimui?
– Ką vertėtų pamatyti keliaujant po Naująją Zelandiją?
– Naujojoje Zelandijoje siūlyčiau apsilankyti jau išgirtame Kvinstauno mieste ir jo apylinkėse. Taip pat būtina pamatyti Milfordo sąsiaurį. Mat ten galima pasigrožėti ne tik įspūdinga gamta, bet ir išbandyti daugybę pramogų.
Prano Juozapo ledynas – taip pat nuostabi vieta. Ten yra puikios sąlygos norint pakilti aukščiau ir nuodugniau apžiūrėti ledyną.
Kaikūros pusiasalyje galima pasinaudoti puikia proga išplaukti į plačiuosius vandenis ir stebėti banginius.
Tasmanijos įlankoje yra įsteigtas nacionalinis parkas. Ten man didelį įspūdį paliko pamatyta augalija bei gyvūnija.
Mėgstantiems vyną siūlyčiau apsilankyti Marlboro regione. Pats geriausias vynas ant mūsų stalo atkeliauja būtent iš ten.
– Kokie kiti jūsų kelionių planai?
– Su dukra netrukus išskrendame į Majamį. Ten stebėsime pasaulio paplūdimio tinklinio čempionatą.
Jungtinėse Amerikos Valstijose vykstančiame čempionato etape dalyvaus ir dvi Lietuvos rinktinės poros. Todėl mes vykstame ne tik pakeliauti, bet ir palaikyti tautiečių. Šioje kelionėje praleisime savaitę.
