„Kelionėse pasiilgstu Vilniaus ir gimtosios aplinkos. Mėgstu grįžęs pažiūrėti į Vilnių naujomis akimis. Įvertinti, kokia ramybė ir lėtumas supa mūsų gyvenimą, nors, kai įsuka rutina, atrodo, kad dangus griūva ir niekur nespėji. Gyvename tyliame pasaulio kampelyje – gal tos ramybės ir pasiilgsti labiausiai“, – šypsosi Vytaras.
– Kuriame Lietuvos kampelyje gimėte ir augote? Kuo ši vieta jums ypatinga?
– Gimiau Vilniuje, augau Žirmūnuose. Vaikystėje tai buvo miesto pakraštys, kur Neryje buvo galima žvejoti ir maudytis, miškuose žaisti indėnus ar karą, o aplink vykstančiose statybose nusigvelbti karabito ir gaminti visokias bombas.
Dar aplink netrūko sporto aikštelių ir aikščių, kuriose bandėme visas įmanomas sporto šakas. Žiemos būdavo šaltos – kieme išsiliedavome ledą ir žaisdavome ledo ritulį arba slidinėdavome ant kalvų, kol mirtinai sušaldavome arba lūždavo slidės. Dabar kartais prasuku pro tas vietas. Dar randu duobes, kur kasdavome bunkerius. Ir daug visokių iškasenų aptikdavome, nes dar anksčiau Žirmūnai buvo kaimas.
Man visa vaikystė yra malonus prisiminimas. Buvau laimingas vaikas ir tų įvykių buvo be galo daug.
– Jūs daug keliaujate – ar teko kurioje nors kelionėje pamatyti ką nors lietuviško?
– Visada randame lietuviškų pėdsakų: Australijoje ar Argentinoje lietuvių įkurtas gyvenvietes, Uzbekistane statytas bažnyčias, lietuviško namo imitaciją Japonijoje ar Birutės Galdikas veiklą Borneo. Visko neišvardinsiu. Bet man didžiulį įspūdį paliko Sarmjento miestelis vidury Patagonijos su paminklu žymiam miestelėnui lietuviui Kazimierui Šlapeliui.
Ir kai atvažiavome prie Sarmjento, pasitiko plevėsuojanti Lietuvos trispalvė. Tokios akimirkos sunkiai pamirštamos.
– Kokia jums smagiausia lietuviška šventė?
– Laikas per Kūčias, Kalėdas. Arba žiemos saulėgrįža. Ir kai buvau vaikas, ir kai esu tėvas, ir kai tapau seneliu. Tai laukiama šventė, kurią lydi paslaptys, eglutės kvapas ir mandarinai. Tai matoma šventės pusė. O mane dar keri kažkokia nematoma dalis. Atrodo, kad gamtoje vyksta paslaptingi virsmai, kuriuos jauti, bet negali pamatyti. Ypač jei tokiu metu atsiduri kur nors miške ar pusnyse prie apledėjusios upės.
– Koks jūsų mėgstamiausias Lietuvos istorijos veikėjas?
– Steponas Darius. Per 37 gyvenimo metus jis nuveikė neįtikėtinai daug. Modernus lietuvis, kuris visada atkakliai siekė tikslo.
– Su kuria Lietuvos asmenybe norėtumėte papietauti?
– Norėčiau atsidurti Lucke 1429 metais, kai Vytautas Didysis Europos valdovams surengė daugiadienę puotą.
Pamatyti tuos neįsivaizduojamus vaišių kiekius, dvaro gyvenimą. Pasišnekučiuoti su vyrais apie politines aktualijas, žygius ir riterių turnyrus.
– Kokia jūsų mėgstamiausia lietuviška grupė ar daina?
– Tebūnie „Anties“ daina „Tarp Vilniaus ir Kauno“. Jei kiaulė iš „BIX” dainos neužpyks. (Šypsosi.)
– Koks jūsų mėgstamiausias lietuviškas patiekalas?
– Tiškevičiaus virtiniai.
– Ar turite mėgstamiausią lietuvišką prekę?
– Lietuviškas geriamasis vanduo.
– Penki gražiausi lietuviški žodžiai?
– Knygnešys, akiratis, siekis, svajonė, pergalė.
– Trys lietuviams būdingiausi charakterio bruožai?
– Darbštumas, smalsumas ir kovingumas.
– Kokia jums gražiausia lietuviška patarlė?
– Nesigailėk anksti kėlęs ir anksti vedęs.
– Jūs mylite Lietuvą, nes...
– Nes tai geriausia pasaulyje laisva laisvų žmonių šalis.
– Ko palinkėtumėte Lietuvai ir lietuviams būsimam 100-mečiui?
– Kitus šimtmečius daugiau šypsokitės, mažiau dejuokite ir nebesakykite: „Ne, na, tai jo“.
