Vienu ryškiausių bričių stiliaus akcentų laikoma skrybėlaitė, rodos, išgyveno ne vieną elegantiškų pakilimų ir drastiškų pokyčių kupiną laikotarpį. Vis dėlto, šiandien be skrybėlaitės sunku įsivaizduoti bet kokią karališkąją šventę, o šią stiliaus detalę renkasi ne tik jų viešnios, bet ir visa aristokratiškoji grietinėlė.
Pirmą kartą tinkamu karališkuoju įvaizdžiu buvo susirūpinta jau prieš keletą šimtmečių. XVIII a. skandalingoji ir neįprastais kaprizais garsėjanti Prancūzijos karalienė Marija Antuanetė užsigeidė savo peruką papuošti stručių ir povų plunksnomis.
Kiek vėliau perukų puošmenas pakeitė ir skrybėlaitės. XIX a. damos savo galvos apdangalus puošė pailgomis dekoracijomis, pasiūtomis iš šilko bei dažnai papildomai dekoruotomis įspūdingomis nėrinių detalėmis.
Tokias Viktorijos laikų skrybėlaites buvo galima išvysti ne tik buvusios Jungtinės Karalystės karalienės ir jos rūmų damų diktuotoje madoje. Pastarosios skrybėlaitės buvo itin madingos ir tarp Rusijos karališkosios šeimos atstovių.
Klasikinei madai įžengus į perversmų kupiną XX a. keitėsi britiškų skrybėlaičių dydis bei puošmenos, jos tapo labiau minimalistinės ir prieinamos vidurinės klasės atstovėms.
Tarpukario laikotarpiu kadaise į skėtį panašios skrybėlaitės tapo labiau panašios į elegantiškas lėlių kepurėles.
Po Antrojo pasaulinio karo arba laikotarpio, kai visko mačiusius žiūrovus pradėjo stebinti pirmieji menininkų performansai, skrybėlaičių madą pradėjo diktuoti naujojo pasaulio karaliai – šlovingi ir ekstravagantiški mados dizaineriai.
Dar šeštajame dešimtmetyje ispanų mados kūrėjas Cristobalis Balenciaga charakteringas skrybėlaites pradėjo derinti su paltais bei suknelėmis.
Tuomet skrybėlaičių dizainas darėsi labiau ekstravagantiškas ir nepriklausomas, o mažiau nei po dešimtmečio mados namų klientės, pasidabinusios išraiškingais saulės akiniais bei stataus kirpimo suknelėmis, jau laukė eilėse norėdamos įsigyti naujausia mados tendencija tapusias „avilio“ stiliaus skrybėlaites.
Su britų kilmės modeliu Twiggy Lawson bei Vudstoko muzikos festivaliu neretai siejamame septintajame dešimtmetyje skrybėlaitės ne tik tapo išskirtine ponių ir panelių puošmena, bet ir pradėjo drauge šokti su savo klientėmis.
„Mados pasaulyje geriausias pamokas išmokau ne didžiuosiuose mados šou, bet naktiniuose klubuose. Jeigu šoki, negali dėvėti didelės skrybėlaitės, todėl renkiesi mažą kepuraitę.
Ir ji turi būti išraiškinga, atkreipti kitų dėmesį. Juk būtent tai ir veikia šokių aikštelėje. Arba laiką leidžiant limuzine“, – tuomet sakė vienu garsiausių visų laikų skrybėlaičių kūrėjų tituluojamas Johnas P.Johnas.
Šiek tiek prigesusią britiškų skrybėlaičių madą iš naujo pakelti ant pjedestalo paskatino 2012 m. organizuotos karališkosios Askoto žirgų lenktynės.
Penkias dienas vykusiame renginyje buvo paskelbtas naujas aprangos kodas – pareikalauta, kad damos dėvėtų skrybėlaites arba specialias detales, skirtas papuošti šukuoseną.
Kuklios, ryškios, ekscentriškos ir klasikinės skrybėlaitės šmėžavo ir M.Markle bei princo Harry vestuvių puotoje. Nors šį kartą jas nuspalvino ne tik Didžiosios Britanijos, bet ir Jungtinių Amerikos Valstijų vėliavų spalvos, skrybėlaites karališkojoje šventėje, rodos, dėvėjo visos.
Vienas svarbiausių bričių mados akcentų nebuvo pamirštas ir karalienės Elizabeth II 92 – ojo gimtadienio puotoje. Į šventę arba pirmąjį savo, kaip naujosios Sasekso kunigaikštienės oficialų renginį atvykusi Meghan pasidabino kreminės spalvos Carolinos Herreros suknele prie kurios ji derino tokios pat spalvos skrybėlaitę.
Tuo metu, Catherine Middleton rinkosi melsvą Alexanderio McQueen'o suknelę bei puošnią Juliette Botterill skrybėlaitę.
Niekuomet nepamirštos ir visuomet nenuspėjamos – taip būtų galima apibūdinti britiškų skrybėlaičių madą. Kaip kadaise yra pasakęs Londone gyvenantis garsus skrybėlaičių dizaineris Philipas Treacy, „Didžioji Britanija gali drąsiai būti vadinama skrybėlaitės namais. Ji buvo, yra ir bus neatsiejama šios šalies kultūros dalis.“
