Gretai – vos 26-eri, tačiau per trumpą laiką moteris spėjo patirti tiek išgyvenimų, kiek kitiems ir per pusę amžiaus nekliūva.
Lemtingą 2014-ųjų liepos dieną Greta automobilyje sėdėjo keleivio pusėje. Nesėkminga kelionė baigėsi ant operacinės stalo.
„Man lūžo stuburas. Teko sugrįžti atgal į kūdikystę. Mane operavęs gydytojas Jevgenijus Skuryginas tuomet sakė, kad operacija praėjo sklandžiai, tačiau nieko daugiau jis negalėjo man pažadėti. Jis kartojo, kad nežino, kaip aš vaikščiosiu, ar išvis vaikščiosiu. Galbūt man prireiks vaikštynės, o gal teks sėstis į neįgaliojo vežimėlį...
Tuomet visko mokiausi iš naujo: pradžioje – ropoti, paskui pamažu stotis ant kojų, žengti žingsnius. Prasidėjo ilgas reabilitacijos kelias. Iki šiol nešioju kojos įtvarą, neaviu aukštakulnių, nebėgioju. Galiausiai reabilitacija persikėlė į sporto klubą, kur iš naujo teko atgaivinti visus suglebusius raumenis“, – skaudžiais išgyvenimais dalijosi Greta.
Ji atvirai pasakojo, kad ilgą laiką praleidus ligoninėse svoris krito žaibišku greičiu. Ji buvo pasiekusi vos 40 kg ribą. Suglebo raumenys, nuo gulėjimo ir trinties lūžinėjo plaukai. Todėl dabar Greta, priešingai nei dauguma moterų, laiminga jaučiasi dėl kiekvieno priaugto kilogramo.
Moteris mano, kad po tokių įvykių net ir stipriausi žmonės, nesvarbu, tai vyras ar moteris, palūžta. Kol ji ilgai leido laiką ligoninėse, moteriai taip pat buvo siūloma psichologo pagalba, tačiau jos jai neprireikė.
„Mano charakteris toks, kaip mėgstu sakyti, liūtiškas. Pati tvirtai žinojau, kad atsistosiu, kad grįšiu į darbus ir gyvensiu normalų gyvenimą. Aš tiesiog pati sau neleidau galvoti kitaip. Tuo metu buvo labai svarbu, kad psichologiškai jausčiausi stipri, nors kūnas vis labiau glebo. Juk jei žmogus palūžta ir pats nebededa pastangų – nelieka ir apčiuopiamo rezultato“, – įsitikinusi įvaizdžio stilistė.
Dabar G.Vireliūnaitė-Kalinauskienė džiaugiasi, kad pamažu gali mėgautis ir trumpomis kelionėmis. Kadangi moteriai lūžo apatinė stuburo dalis, ilgesnį laiką jai sunku išsėdėti. Bet, kaip pati sako, sunkų laikotarpį reikėjo ištverti ir išlaukti, kol vėl galės mėgautis visais gyvenimo teikiamais džiaugsmais.
O vienas jų – ir begalinė meilė darbui. Baigusi dietologijos studijas Greta suprato, kad nors ši sritis jai artima, tai nėra gyvenimo varikliukas. Nusprendusi jėgas išbandyti Grimo akademijoje ji nesitikėjo, kad pagaliau atras save.
„Į Grimo akademiją nuėjau visiškai va bank. Makiažo srityje buvau visai žalia. Pamenu, visos susirinko, o aš galvojau, kad lyg ir esu moteris, sugebu pasidažyti, bet, pasirodo, nieko nesuprantu ir nieko neišmanau. Baigusi akademiją dirbau vos pusmetį – patekau į avariją... Buvo ilga dvejų metų pertrauka, kol vėl mažais žingsniais stengiausi grįžti į darbus. O dabar jau pati esu įkūrusi savo grožio studiją“, – džiaugėsi ji.
Vizažistės klientų sąrašas – įspūdingas. Jos grimo kėdėje ne kartą sėdėjo Viktorija Siegel, Gintarė Songailė, Liepa Norkevičienė, Eglė Valančiūnienė ir daugybė kitų.
„Žinoma, tai, kad garsios moterys manimi pasitiki, man labai svarbu. Tai – labai didelis įvertinimas. Bet aš ir pati nuolat tobulėju, augu, stengiuosi išpildyti kiekvienos klientės poreikius. Pastaruoju metu netgi sulaukiau kvietimų dalyvauti įvairiuose projektuose, tačiau jų atsisakiau. Saugau save, vis dar jaučiu baimę, nepasitikėjimą, jaudulį dėl savo sveikatos. Galbūt ateityje galvosiu kitaip.
Kartais išgirstu kalbų, esą turėdama garsių klientų ratą turiu eiti ir į viešus ren-ginius, nes kitaip nebeturėsiu darbo. Klystate! Aš esu gyvas to pavyzdys“, – šypsodamasi sakė G.Vireliūnaitė-Kalinauskienė.
