Socialiniuose tinkluose žmonės ėmė reikšti nuomonę apie miestus puošiančias žaliaskares. Savo mintis apie dailiausias ar ne itin patikusias eglutes spėjo išsakyti ir žinomi šalies žmonės.
Socialinio tinklo paskyroje viena pirmųjų nuomonę apie laikinosios šalies sostinės eglutę išsakė dainininkė ir reklamos specialistė Dovilė Filmanavičiūtė.
„Kauno Kalėdų eglę menininkė papuošė kažkiek milijonų plastikinių šiaudelių. Visas pasaulis šaukte šaukia apie ekologines katastrofas, vandenynuose formuojasi plastiko salos, bet štai laikinoji sostinė didžiuojasi savo išmoningumu. Nes kitaip pusnų ir sniego neinterpretuosi... Gal jūs atsipeikėkit čiučiuką?! Kodėl nebuvo galima tęsti krypties, kai eglė apšviečiama, pavyzdžiui, antrinėmis žaliavomis?“ – socialinio tinklo paskyroje dar prieš eglutės įžiebimą piktinosi moteris.
Progos pasididžiuoti sostinės eglute nepraleido verslininkė Inga Stumbrienė. Ji socialinio tinklo paskyroje dalijosi Vilniaus Katedros aikštėje esančios eglutės nuotrauka iš paukščio skrydžio.
„Didžiuojuosi savo Vilniaus miesto Kalėdų eglute. Tai nuostabu, originalu ir elegantiška. Mes visi privalome branginti savo laiką, kurį turime“, – po Vilniaus Kalėdų eglės nuotraukomis rašė I.Stumbrienė.
Didžiųjų miestų eglutės pro akis neprasprūdo ir Lietuvos Kenu pramintam Laurynui Dubrovskiui. Jis socialinio tinklo paskyroje džiaugėsi Vilniaus miesto eglės grožiu, tačiau kritikos pažėrė Panevėžio eglei.
„Aš labai atsiprašau Panevėžio. Bet šita sprundžina jums kainavo 200 tūkstančių eurų?“ – po eglės nuotrauka neslėpė nuostabos Laurynas.
Nuomone apie didžiųjų šalies miestų Kalėdų eglutes su portalo lrytas.lt skaitytojais sutiko pasidalyti ir kalėdines dekoracijas kurianti dainininkė Natalija Bunkė. Anot jos, šiemet visi miestai pasipuošė kaip niekad originaliai.
„Šiais metais man labai patinka, kad visi miestai turi naujų, dar nematytų idėjų ir originaliai pasipuošė Kalėdų eglutes. Kiekvieno šalies miesto eglės yra savitos ir skirtingos. Vilniaus eglės laikrodis man labai patinka. Žinoma, iš viršaus ji atrodo puikiai, gal prie jos priėjęs tu nesupranti tų visų eglę puošiančių atributų, tačiau pažvelgus į nuotraukas iš viršaus, viskas tampa aišku. Žinoma, norėtųsi, kad tų šiukšlių nuo vienkartinių arbatos puodelių aplink laikrodžio skaičius būtų kuo mažiau“, – portalui lrytas.lt sakė Natalija.
Dainininkei didelį įspūdį paliko ne tik žaliosios didžiųjų miestų eglutės, bet ir iš medžio suręsta Rokiškio eglė.
„Kauno eglė man išties be galo graži. Tikiuosi, jau kitą savaitgalį pavyks ją išvysti ne tik nuotraukose. Laikinosios sostinės eglė šiemet man viena gražiausių Lietuvos eglių. Taip pat didelį įspūdį paliko Širvintų eglutė, medinė Rokiškio eglutė labai savotiška ir originali. Tos miestų lenktynės man kasmet atrodo labai smagiai“, – su šypsena kalbėjo Natalija.
Paklausus nuomonės apie kontroversiškai vertinamą Kauno eglutę, Natalija nusijuokė ir ją apgynė teigdama, kad kiti miestai ne tik puošmenas, bet ir eglutes konstruoja iš plastiko.
„Tie papuošalai, kurie puošia kitų miestų eglutes, ar nėra plastikiniai? Mes labai daug plastiko naudojame buityje, gyvenime. Žinoma, tai nėra pliusas, tačiau nėra reikalo dėl to kaltinti ir smerkti Kauno eglės. Vilniaus eglės laikrodžio skaičiai taip pat plastikiniai, o ką jau kalbėti apie kitų miestų egles. Jos pačios gamintos iš plastiko“, – nuomone dalijosi Natalija Bunkė.
Primename, jog Vilniaus Katedros aikštėje įžiebta 27 m aukščio, 50 m pločio Kalėdų eglutė. Žvelgiant iš paukščio skrydžio ji atrodo lyg stilizuotas laikrodis. Keturios šviečiančios kompozicijos – tai dinamiški stilizuoti laikrodžio krumpliaračiai–snaigės. Kiekviena jų pulsuoja atitinkamo laikrodžio krumpliaračio tempu ir trumpam sustoja kas 15 minučių, o pati eglė kas valandą sumirksi tiek kartų, kiek tuo metu yra valandų. Ši meninė kompozicija vadinasi „Laikas“.
Kaune Rotušės aikštę puošia 10 metrų pločio ir 20 metrų aukščio karkasas su pritvirtintomis tikromis eglių šakomis ir šviečiančiomis girliandomis. Šiais metais Kauno žaliaskarė pavadinta „Žiemos pasaka“. Ji – tarsi apsnigta ir patupdyta tarp pusnynų. Puošmenos sukurtos iš baltų plastikinių šiaudelių, skirtų kokteiliams. Eglės viršuje įrengta kinetinė Stasio Beikšio skulptūra, simbolizuosianti vėjo malūną.
Uostamiestis taip pat neketina nusileisti didžiausiems šalies miestams. Klaipėda šį kartą Kalėdas pasitiko gyva eglute. Uostamiestis šiemetę Kalėdų ir Naujųjų metų renginių programą karūnuoja šūkiu „Stebuklingos Kalėdos Klaipėdoje“. Pagrindinį švenčių simbolį – Kalėdų eglutę – šįmet miestui dovanojo klaipėdiškių Raimondos ir Dariaus Kivilių šeima. Aukšta, kupli sidabrinė eglė, skaičiuojanti jau 4-ąją dešimtį metų, į Teatro aikštę atkeliavo iš Upelio gatvės.
Kalėdinių eglių įžiebimo maratonas nepamirštas ir Šiauliuose. Saulės mieste tuo pat metu nušvito eglė skvere priešais Savivaldybės pastatą ir pėsčiųjų bulvare, prie Kaštonų alėjos, papuošta žaliaskarė.
Šiauliai iš šalies didmiesčių išsiskyrė kuklumu – pagrindinei, dar trims eglėms ir miestui papuošti skyrė 55 tūkstančius eurų. Pagrindinei eglei ir skverui papuošti buvo išleista beveik 37 tūkstančiai eurų. Tuo metu kaimynystėje esantis Panevėžys vien pagrindinės eglės puošybai išleido net 150 tūkstančių eurų.
