Vieną dieną rašytoja ir madų žurnalistė nusprendė nebedažyti savo plaukų ir leisti augti žiliems. Pusantrų metų S.Fontanel vaikščiojo zebro šukuosena – viršuje žilais, apačioje juodais – po Paryžiaus madų pasaulį.
„Tai buvo provokuojantis elgesys, nes demonstravau tai, kas daugumai žmonių įvaro baimę – pereinamąjį laikotarpį“, – pasakojo madų žurnalistė ir rašytoja, ilgą laiką dirbusi prancūzų „Elle“ žurnaliste ir metus madų skyriaus vadove.
Apie savo pokytį tapti žilaplauke S.Fontanel parašė knygą „Une Apparition“ – „Pasirodymas“. Iki šiol tik prancūzų kalba išleista jos knyga sukėlė diskusijas dėl grožio sampratos.
Daugelis moterų žavisi madų žurnaliste ir rašytoja, jos apsisprendimą nedažyti žilų plaukų laiko drąsiu ir padrąsinančiu. Kitos S.Fontanel žingsnį suvokė kaip kritiką jų atžvilgiu.
Pasiryžusi nebedažyti plaukų, prancūzų žurnalistė tarsi nuplėšė paslapties šydą. Juk daugelis vengia žilų plaukų, kad bent kiek laimėtų laiko lenktynes dėl savo amžiaus.
Būtent dėl savo žilų plaukų S.Fontanel dabar jaučiasi gražesnė nei anksčiau. Žurnalistės nuogąstavimas, kad tokia spalva ją sendins, nepasitvirtino. Jos teigimu, vyrų tarpe turinti net didesnį pasisekimą.
„Daugelis vyrų nelabai kreipia dėmesį į detales. Kai kuriems mano naujoji plaukų spalva net patiko. Ir kai kuriuos moters senėjimas net ramina“, – sako S.Fontanel.
Išties, kas norės atrodyti senas ir raukšlėtas, kai partnerė metų metus atrodo kaip įpusėjusi ketvirtą dešimtį?
Moterys patiria didžiulį spaudimą, sako S.Fontanel. Ir nesvarbu ar keliamų grožio reikalavimų naštą užsikrauna ji ar ne.
Juk pagal šiuolaikinius grožio idealus žilus plaukus nešiojanti moteris nėra itin patrauklus sekso objektas. Tokių plaukų spalvos atstovė primena žiaurią turtingą senmergę Krue la Devil iš dramos „101 dalmatinas“ ar net seną moterį su nukarusią krūtine. Argi tokia kam nors patraukli?
Pasenęs požiūris į žilaplaukes turi keistis, mano S.Fontanel. Viena vertus, tokios plaukų spalvos moteris gali žavingai atrodyti. Kita vertus, ji yra nemažiau seksuali nei žilaplaukis vyras.
Bet iki tokio požiūrio dar laukia ilgas kelias.
„Mūsų visuomenė taip stipriai alsuoja vyriškumu, kad stiprioji lytis mano turinti visas teises. Įskaitant ir teisę senti“, – sako S.Fontanel.
Iš prigimties vyrai keičiasi fiziškai daug stipriau, ir dėl to jiems lengviau. Su lytiniu brendimu atsiranda barzda, žemesnis balsas, didesnės gerklos. Ateina metas ir kai kurie vyrai netenka plaukų. Bet ir plika galva laikoma vyriška.
Vyrai dažnai susitaiko su savo nauja tapatybe. O moterys?
„Kai praeidama trumpam žvilgteliu į veidrodį, vis dar galiu atpažinti ankstesnių laikų mergaitę. Gal dėl to moterys taip prisirišusios prie savo jaunystės“, – sako S.Fontanel.
Rašytoja ir mados žurnalistė prisimena susitikimą, kuomet viena skaitytojų jos knygą apie žilus plaukus pavadino ne itin originalia. Ji pati jau daugelį metų turi tokią plaukų spalvą.
„Ar matėte bent vieną Holivudo filmą, kur vyras įsimyli žilaplaukę moterį? Na, štai, kad taip atsitiktų, mums reikalingos tokios knygos“, – taip S.Fontanel atsakė skaitytojai.
Parengė Ona Kacėnaitė
