Atidaryti visus metus veikiantį vaikų darželį Ineta troško jau seniai, dar gyvendama Vilniuje, tačiau svajonei įgyvendinti reikėjo daug laiko ir pastangų. O vienas svarbiausių dalykų, žinoma, – tam tinkamos patalpos ir aplinka, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.
„Dirbu ir savo uošvio Žilvino Žvagulio leidybinėje ir renginių organizavimo įmonėje, tad patalpų paieškai turėjau itin mažai laiko. Todėl darželis ir likdavo tik idėja.
Kai persikraustėme į savo namą užmiestyje, pamatėme pagrindinę problemą – lietuviškų darželių trūkumą. Tad nusprendėme darželį atidaryti patys. Turime tikrai labai daug vietos, kuri yra tam tinkama, taip pat ir kiemą, apsuptą pušyno.
Tad idėja buvo įgyvendinta“, – šypsojosi I.Žvagulienė, įsikūrusi prie kelio Sudervė–Dūkštos–Kernavė.
Tačiau ne viskas klostėsi tarsi sviestu patepta. Pradžia buvo labai sunki.
Buvusi atlikėja prisipažįsta, kad nėra lengva ir dabar. Ineta šiuo metu atiduoda visas jėgas, kad darželis klestėtų.
„Pats sunkiausias dalykas – gauti visus reikiamus leidimus. Viską dariau pati.
Higienos normas ikimokyklinėms įstaigoms mokėjau kone atmintinai, todėl žinojau kiekvieną punktą, ko man reikės ir kokius reikalavimus turėsiu atitikti.
Na, o kaip vizualiai turi atrodyti darželis, tai mano pozicija tokia, kad jis turi būti saugus, patogus ir pritaikytas vaikams. Čia juk ne interjero dizaino studija.
Juolab kad turiu savo vaikus ir matau, kas jiems patinka, todėl buvau įsitikinusi, kad patiks ir kitiems“, – patikino moteris.
Ineta rugsėjo laukia kupina didelių lūkesčių – kai Žvagulių šeima pradėjo dirbti, visų mažyliams jau buvo parinktos įstaigos, tad tai ir turėjo įtakos, kad šiuo metu darželį lanko ne visa grupė.
Gruodį duris atvėrusiame darželyje telpa iki dvylikos vaikų.
O kokią veiklą „Terlius“ organizuoja vaikams?
„Dabar vaikučių amžius – nuo 1,5 iki 3,5 metų, tad visi lankantys šiek tiek per maži rimtai veiklai.
Vaikai čia mokosi piešti, lipdyti, tapyti. Jau dabar planuoju rinkti vaikų grupes šokio ir dainavimo pamokoms, kurias lankyti galės ne tik mūsų darželio vaikučiai, bet ir visi kiti aplinkiniai.
Vis dėlto gyvename Lietuvoje, todėl mūsų valstybinę kalbą mokėti labai svarbu. Išties mūsų rajone didelis lietuviškos veiklos trūkumas.
Tėvams vežioti vaikus į Vilnių po kelis kartus per savaitę atima labai daug laiko. Visiems bus patogu, jeigu veikla vyks čia pat, vietoje. Be to, turime gerų darbuotojų.
Visapusiškas pasitikėjimas jais sukuria gerą aplinką ir saugumo jausmą tiek man, tiek tėvams“, – linksmai nusiteikusi kalbėjo Ineta.
Pagrindinis darželio išskirtinumas, anot jo įkūrėjos, – laisvė vaikams: gražus rajonas, šalia – regioninis parkas, grynas oras, o ir maistas patiekiamas kuo natūralesnis.
„Turime savo šiltnamį, jame auginame daržoves, rajone gyvenantys žmonės ekologiškai augina daug produktų, kuriuos ir patys stengiamės valgyti, ir duoti vaikams.
Mano vyras net pradėjo auginti vištas, kad nuolat turėtume šviežių naminių vištų kiaušinių“, – šypsojosi buvusi atlikėja.
370 kvadratinių metrų Žvagulių namas suskirstytas į atskiras erdves – apie 120 kvadratinių metrų tenka darželiui, o antras aukštas – tik šeimos teritorija.
„Vietos turime per akis visi. Net kiemus atskirus turime – šeima naudojasi galiniu kiemu, o vaikučiai turi savo teritoriją.
Tad vieni kitiems tikrai netrukdome.
Be to, labai retai dienomis būname namuose, grįžtame jau tik į darželio darbo laiko pabaigą.
Lankantys vaikai mus mato rečiausiai. Aš tiesiogiai bendrauju tik su tėvais, mano vyras ir juos mato gana retai“, – sako ji.
O kaipgi tarp vaikų jaučiasi darželio šeimininkai Barbora su Bernardu? Nors dažniausiai vaikams įprasta daiktus savintis ir pabrėžti, kad tai – mano teritorija, Ineta patikina, kad taip su jos vaikais nenutiko. Jie noriai ir draugiškai dalijasi savo žaislais su kitais.
„Jie žino, kuri patalpa yra darželis, ir kai tik baigiasi jo darbo laikas, durys būna uždarytos, o jie laiką leidžia su šeima.
Dėl žaislų – dauguma jų nauji, tik vienas kitas atsinešti mano vaikų, todėl nuosavybės jausmo jie ir neturi“, – sakė I.Žvagulienė.
Kalbėdama apie vaikų darželio kainą I.Žvagulienė nustebina – ji tvirtina, kad tikriausiai yra pigiausio privataus darželio istorijoje įkūrėja.
„Pastebėjau tėvelių poreikį vesti vaikus pusei dienos arba jiems patogiomis valandomis. Todėl mes suteikiame galimybę vesti tėvams patogiu metu.
Žinoma, yra tam tikrų sąlygų – atvykti ne pietų miego metu ir pan. Na, o valanda kainuoja 2 eurus, lankant visą mėnesį po visą dieną – 180 eurų.
Kai vaikai neina, mokėti nereikia. Taigi kartais tėvai tikrai gali tilpti ir į valstybinio darželio kainą“, – patikino moteris.
Kaip vieną svarbiausių dalykų I.Žvagulienė įvardija kompensacijas lankantiems darželį.
Pasirodo, šis klausimas nėra iki galo išspręstas, todėl moteris siekia padaryti viską, kad palengvintų Vilniaus rajone gyvenančių tėvų rūpesčius dėl išlaidų. Ir tuoj pat pateikia liūdnų pavyzdžių.
„Vilniaus miesto savivaldybė teikia 100 eurų kompensaciją privačias ugdymo įstaigas lankantiems vaikams. Vilniaus rajono savivaldybė to nedaro.
Todėl daug tėvų, gyvenančių rajone, registruojasi pas draugus ar giminaičius iš miesto, kad tik gautų kompensaciją privačiame darželyje Vilniuje. Šioks toks absurdas...
Turbūt visi girdėjo pastarųjų dienų aktualijas apie lietuviškų įstaigų diskriminaciją rajonuose.
Mano požiūriu, jeigu rajono savivaldybė neišgali įsteigti papildomai lietuviškos valstybinės ikimokyklinės ugdymo įstaigos, galbūt būtų protinga suteikti galimybę privačioms įstaigoms ir tėvams gauti kompensaciją.
Tada, manau, abi pusės bus patenkintos – ir valstybinių įstaigų steigti, statyti nereikėtų, ir tėvai galėtų būti ramūs, kad jų vaikas turės kur lankyti darželį.
Esu pateikusi jau antrą prašymą kompensacijai gauti, mat į pirmąjį gavau neigiamą atsakymą.
Labai tikiuosi, kad šį kartą į mano prašymą bus pažiūrėta rimčiau ir apsvarstyta galimybė suteikti kompensaciją“, – rankų nesudeda ir viliasi Ineta.
Atstovaudama tėvų norams moteris užsimena apie Europos Sąjungos projektus ir iniciatyvas, kurios skatina jaunas šeimas įsikurti ra jonuose ir ten pradėti savo verslus.
„Tačiau vaikų ugdymas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl tėvai pasirinkimą kraustytis už miesto atmeta, mat kai apylinkėje nėra vietų ugdymo įstaigose ar pačių įstaigų, logistikos klausimas tampa labai svarbus, tuomet visi apskaičiuoja savo finansinius išteklius ir galiausiai nusprendžia: palauksime, kol vaikai užaugs, o tada galėsime įsikurti kaime.
Tokį sakinį esu girdėjusi iš daugelio tėvų“, – pabrėžė Ineta.
Buvusi atlikėja pasvajoja ateityje įkurti ir dar vieną darželį. Be to, daug tėvų kreipiasi į ją pagalbos norėdami atidaryti savo ugdymo įstaigas.
„Tikrai noriai visus pakonsultuoju arba net siūlau bendradarbiauti, dirbti franšizės principu. Tada aš padedu gauti leidimus, duodu visus paruoštus dokumentus, logotipus, vardą ir pan.
Beveik nuo A iki Ž darželis gali gauti viską paruoštą, o tai tikrai užtrunka daug laiko. Manau, taip ir man daug patogiau, ir pradedantiesiems savo veiklą dingsta daug problemų.
Normalu, kad darželio priežiūrai reikia daug rankų. Man savo dviejų kol kas užtenka tik manajam, todėl tvarkyti visus pradinius reikalus aš galiu, tačiau prižiūrėti visą tolesnę veiklą būtų per sudėtinga“, – tarstelėjo Ineta.
