Maždaug prieš savaitę žurnalistų ir verslininkų porą Laurą (28 m.) ir Šarūną (31 m.) Mazalus aplankė didelė laimė. Dvi dukras – Aurėją (2 m.) ir Deimilę (3 m.) – auginantys tėvai susilaukė sūnaus Matijaus. Trijų vaikų mama atvira: su mažyliu ant rankų ją lanko ne tik malonūs išgyvenimai.
„Triskart vyksta, ir viskas taip panašu. Prasideda vos grįžus, gal net važiuojant namo. Sėdi, verki. Verki ir nesupranti. Po kelių minučių pažiūri į naują angelą žemėje ir vėl laiminga jautiesi iki paširdžių. Nakties pradedu bijoti, nes tamsoje viskas paūmėja.
Daug minčių skrieja tarp žvaigždžių. Dažniausiai jos liūdnos: apima vienišumas, jautiesi neįvertinta, nesuprasta, kad tavo viena kelionės dalis baigėsi – prasidėjo kita. Ir iki galo nesupranti, ar keliauji viena, ar su vyru, ar su visais vaikais. Ir išvis kur tas kelias veda?
Ryte pabundu ir tikiuosi paskęsti jūroje bučinių, bet ir vėl tas pat – jūra ašarų: kodėl jis sėdi prie kompiuterio? Kodėl nekviečia šventinių pusryčių? Kur mano bijūnai, kuriuos myliu kaip rytinę saulę? Kur dėmesys kaip „Santa Barbaroje“... Trenkiu durim. Nepagailiu ir žodžių, rėžiančių širdį. Išeinu ir vėl verkiu. Vienatvė dar stipresnė, ašaros sūresnės“, – apie savo išgyvenimus kalbėjo L.Mazalienė.
Neramus rugsėjo laukimas
Pastarieji metai kompozitoriui ir dainų autoriui Stanislavui Stavickiui-Stano (37 m.) buvo labai sunkūs. Rudenį vyras prisipažino sergantis kraujo vėžiu. Laimei, liga sustabdyta, tačiau ši diagnozė neleidžia nurimti – tenka reguliariai lankytis klinikose.
„Prieš kelias valandas buvau pasidaręs kraujo tyrimus ir į nelemtą devintą aukštą (onkologijos dienos stacionarą) atėjau sužinoti atsakymų. Vaikščiojau ir galvojau, kad labai baisu.
Tai va, šiandien gavau dar tris mėnesius, o atrodo – dar vieną gyvenimą. Artėjant rugsėjo viduriui vėl slėpsiuosi pakampiais – ateis patikrinimo laikas ir, išgirdęs geras žinias, žiūrėsiu į tolstantį Santariškių kompleksą nuoširdžiai šypsodamasis“, – pastarąjį savo apsilankymų Santaros klinikose aprašė Stano.
Terasoje – lyg Dievo ausyje
Į naujus namus įsikėlusi Natalija Bunkė (36 m.) pirmą kartą visuomenei pravėrė jų duris ir papasakojo apie čia esančią unikalią terasą. Beveik 30 kvadratinių metrų užimančioje poilsio zonoje užtenka erdvės ir pasisėdėti su draugais bei šeima, ir kepsninei, ir darbo vietai.
„Norėjau turėti erdvę, kurioje galėčiau lyg Dievo ausyje atsiriboti nuo viso pasaulio ir leisti laiką dirbdama, skaitydama, bendraudama“, – prisipažino dainininkė.
Verslininkas, politikas Artūras Zuokas (51 m.) su žmona Agne (47 m.) suka skirtingais keliais.
A.Zuokienė prisipažino, kad ji yra skyrybų iniciatorė. Sostinėje gandai apie yrančią poros santuoką sklando jau kurį laiką. Į šiuos gandus radijo laidoje „C’mon, Nemira“ sureagavo ir pats A.Zuokas. „Na, nenorėčiau į šį klausimą atsakyti, nors jo ir tikėjausi.
Mes esame suaugę, savarankiški žmonės, gerbiantys vienas kito individualumą, ir apie savo asmeninius dalykus nesiruošiame šnekėti viešumoje.
Koks tas gyvenimas bus, toks“, – trumpai atšovė politikas, su žmona santuokoje pragyvenęs 26 metus ir turintis tris vaikus: Gabrielę (26 m.), Emiliją (14 m.) ir Domantą (24 m.).
Vos savaitę prieš pasklindant žiniai apie skyrybas A.Zuokienė keliavo po Ispaniją ir socialiniame tinkle džiaugėsi įveiktais iššūkiais.
Liko be uodegos!
TV laidų vedėja Rūta Mikelkevičiūtė (46 m.) su vyru Rolandu (47 m.) jau trejus metus dar Vilniaus miestui priklausančioje atokioje vietoje turi nediduką ūkį – šeima augina vištas ir gaidį.
Rozalija, Melisa, Smilga, Rožytė ir Ferdinandas – taip pavadinti jų augintiniai. Anksčiau R.Mikelkevičiūtė džiaugėsi, kad Ferdinandas pradeda giesmes 7 valandą ryto, bet dabar jo dainas temdo problema.
„Kaip išsaugoti Ferdinandui užpakalį? Ir kartu jo nuostabią uodegą?! Nes jo pulko vištos ją nuravėjo. Visiškai. Ir vaikšto Ferdinandas raudonu užpakaliu be savo uodegos – nei šis, nei tas! Gaidį pirkome, kad vištoms nebūtų liūdna, mat skaičiau, jog jos gali susirgti depresija.
Dabar jau nepirkčiau – iš gaidžio, kaip ir gyvenime, – jokios naudos. Valgo, tuštinasi, atsiprašau, visiems aiškina ir dar į kuprą duoda savo pentinais. Viskas buvo puiku, vištos džiaugėsi namais, dėjo kiaušinius, aiškinosi santykius – pasirodo, pulke yra pirmoji višta, antroji ir paskutinė, vaikams buvo smagu matyti gyvai, kas yra višta, ne iš knygų sužinoti. Kol neprasidėjo reikalai. Vienos kitoms ėmė pešti uodegas – liko ražienos.
Ko tik nedarėm... Gal vištoms liūdna, nuobodu, depresija ar stresas?“ – šmaikščiai klausė TV laidų vedėja.
