„Jis buvo didis valstybės veikėjas ir europietis“, – įvertino Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Ketvirtadienį, rugsėjo 26-ąją, pasaulį apskriejo liūdna žinia. Buvęs Prancūzijos prezidentas J.Chiracas (86 m.) apsuptas savo šeimos narių ramiai išėjo anapilin.
Per bene ilgiausią politinę karjerą J.Chiracas nuėjo kelią nuo valstybės tarnautojo iki šalies prezidento.
Net 18 metų jis turėjo Paryžiaus mero, du kartus – premjero postą ir dvylika metų – 1995–2007 – ėjo Prancūzijos prezidento pareigas. Bet būtent jis sutrumpino šalies prezidento kadenciją nuo 7 iki 5 metų.
J.Chiracas pasižymėjo tvirta pozicija dėl daugelio pasaulio problemų. Jis nepalaikė 2003 metais prasidėjusios JAV invazijos į Iraką. Principiniam šalies prezidento nusistatymui pritarė net 90 proc. prancūzų.
Vienas svarbiausių prezidento J.Chiraco darbų buvo Prancūzijos vaidmens holokauste pripažinimas.
Jis paskelbė, kad šalis atsakinga už 76 tūkst. žydų pasiuntimą į koncentracijos stovyklas.
Bet jau pasitraukusį iš prezidento pareigų J.Chiracą prancūzai neretai palydėdavo žodžiu „melagis“.
2011-aisais jis buvo pripažintas kaltu dėl nederamo valstybės lėšų naudojimo ir piktnaudžiavimo visuomenės pasitikėjimu. Nepaisant to, J.Chiracas buvo vienas mėgstamiausių Prancūzijos politikų.
Savo šalyje jis bus prisimenamas ir kaip politikas, sugebėjęs įtikti rinkėjams. J.Chiracas daug metų važinėjo po Prancūziją ir spaudė ranką žmonėms, leteną šunims ir net tapšnodavo karvėms per šonus. Rinkimų kampanijos metu jis pietaudavo penkiose skirtingose vietose, kad galėtų sutikti kuo daugiau žmonių.
Su Bernadette Chirac (mergautinė pavardė Chodron de Courcel) susilaukė dviejų dukterų Laurence ir Claude. Jaunystėje vyresnioji Laurence kentėjo nuo depresijos ir anoreksijos. Po daugelio bandymų pasitraukti iš gyvenimo ji mirė 2016 m. nuo širdies infarkto. Laurence Chirac politiniame tėvo gyvenime nedalyvavo. Jam aktyviai padėjo jaunesnioji Claude.
1979-aisiais sutuoktiniai Chiracai pradėjo globoti vietnamietę Anh Dao Traxel. Pora oficialiai neįteisino jos įdukrinimo, bet jaunąją pabėgėlę laikė visateisiu savo šeimos nariu.
Dvejus metus Chiracų namuose gyvenusi vietnamietė 2006-aisiais išleido autobiografiją, kur labai teigiamai atsiliepė apie Prancūzijos vadovą.
Vadovavimo šaliai metais J.Chiracas neviešino asmeninio gyvenimo.
Lietuvoje buvęs Prancūzijos prezidentas J.Chiracas bus prisimenamas ir visada vertinamas dėl jo paramos stojant ir derantis dėl narystės Europos Sąjungoje, NATO. Draugišką jo požiūrį liudija ir sprendimas išmokėti Lietuvai kompensaciją už tarpukariu valdytą ambasadą, kurios šalis neteko po sovietų okupacijos 1940 metais.
J.Chiracas priėmė kvietimą globoti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodą Paryžiuje.
Parengė: Ona Kacėnaitė.
