Grožio chirurgo Dariaus Radzevičiaus taip ir nesutiktas senelis perdavė svarbų palikimą

Šalta šviesa apšviestoje operacinėje plastinės ir atkuriamosios chirurgijos specialistas Darius Radzevičius (51 m.) – kruopštus savo srities meistras. Namuose – mylimas ir mylintis vyras, dviejų vaikų tėvas, kurio jaukią kasdienybę papildo iš kartos į kartą perduodamas pomėgis – fotografija.

Darius Radzevičius.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Darius Radzevičius.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Fotografija Dariaus Radzevičiaus gyvenime atsirado labai seniai – tuo užsiėmė tėvai ir senelis, kurio vyras neturėjo galimybės sutikti savo gyvenime.<br>D.Radzevičiaus nuotr.
Fotografija Dariaus Radzevičiaus gyvenime atsirado labai seniai – tuo užsiėmė tėvai ir senelis, kurio vyras neturėjo galimybės sutikti savo gyvenime.<br>D.Radzevičiaus nuotr.
„Šiame kadre įamžinau nežmoniško grožio arklį Islandijoje. Svarstau dar kartą nuskristi į Islandiją ir tuos arklius įamžinti žiemą“, – sako akimirkos grožį užfiksuoti mėgstantis Darius Radzevičius.<br>D.Radzevičiaus nuotr.
„Šiame kadre įamžinau nežmoniško grožio arklį Islandijoje. Svarstau dar kartą nuskristi į Islandiją ir tuos arklius įamžinti žiemą“, – sako akimirkos grožį užfiksuoti mėgstantis Darius Radzevičius.<br>D.Radzevičiaus nuotr.
Jurga ir Darius Radzevičiai.<br>T.Bauro nuotr.
Jurga ir Darius Radzevičiai.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jan 4, 2020, 10:27 AM, atnaujinta Jan 4, 2020, 11:48 AM

Ryškios paralelės tarp dviejų gyvenime lydinčių sričių vyras nebrėžia, nors jungiančių dalykų daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

„Visi plastinę chirurgiją bando romantizuoti – lyg mes sėdime šalia molberto, o rankoje – teptukas.

Chirurgija – medicinos, o ne meno sritis, nors tarp plastinės chirurgijos specialistų yra nemažai žinomų žmonių, kuriems fotografija, muzika ar tapyba yra hobis“, – pokalbį pradeda kuklia šypsena visuomet pasipuošęs vyras.

Fotografija žinomo chirurgo gyvenime atsirado labai seniai – tuo užsiėmė tėvai ir senelis, kurio vyras neturėjo galimybės sutikti savo gyvenime.

Kaip jautrus prisiminimas liko jo fotoaparatas, dabar kabantis ant Radzevičių šeimos namų sienos.

„Turbūt kažkoks genas šeimos linijoje yra. Prisimenu, nuo mažumės dalyvaudavau nuotraukų ryškinimo procese. Tuomet užsidarai virtuvėje, tėvai užtemdo langus – iš tiesų man šie dalykai nepatiko“, – juokdamasis pasakojo mintimis į prisiminimus nusikėlęs vyras.

Dariaus gyvenime fotografija buvo lyg būdas užfiksuoti akimirkas „kur buvau ir ką dariau“.

„Fotografavo tiek mama, tiek tėtis – nuotraukų iš vaikystės turiu nemažai. Gaila, kad išliko nedaug senelių darytų fotografijų – pokaris padarė savo.

Tėvus, vaikus, žmoną ar galiausiai save įamžinu iki šiol. Nuotrauką įdomu pamatyti iš karto arba po dešimties, penkiolikos ar dar daugiau metų. Mūsų namuose yra rėmelis, kuriame nuolatos sukasi gal dešimt tūkstančių nuotraukų.

Vaikai vis pribėga, kartais užkliūva ir mano akis – tie besikeičiantys kadrai primena, kaip greitai skrieja laikas ir keičiasi žmonės. Kataloguoju šeimos nuotraukas ir dėlioju jas į lentynėles, nes mano šeima daug prarado.

Nenorėčiau, kad artimieji toliau prarastų įamžintas akimirkas, tad turiu nuotraukas, jų kopijas ir tų kopijų kopijas, jas laikau išoriniuose serveriuose. Tik laiko klausimas, kada skaitmeninė nuotrauka dings“, – mąsto Darius.

Vyras prisimena, kad fotoaparatas jį lydėjo dar tais laikais, kai būdamas moksleivis, o vėliau studentas keliaudavo su „Ąžuoliuko“ choru. Šiandien be jo D.Radzevičius neįsivaizduoja ne tik laisvalaikio, bet ir... darbo.

D.Radzevičius mano, kad fotografijoje nuolat konkuruoja tai, kas yra gražu, ir tai, kas įdomu. „Kažkuriame mano gyvenime etape atsirado ir meninė fotografija su visu jos grožiu.

Nuotrauka gali būti graži, bet vėlgi nebūtinai įdomi. Tai yra dalykai, kurie mane pastaruosius turbūt penkiolika metų labiausiai ir domina.

Gražiame kadre gali būti įamžintas nuostabus vaizdas, o kitame kadre gali nustebinti įdomi ar netikėta kompozicija ar žmogus, įamžintas netikėtu rakursu“, – sakė fotografu mėgėju save vadinantis plastinės chirurgijos specialistas.

„Geriausias fotoaparatas yra tas, kuris yra po ranka, – tai seniai visiems žinoma tiesa.

Dar viena visiems žinoma taisyklė – jeigu nuotrauka nėra graži ar įdomi, vadinasi, fotografuota iš per toli. (Juokiasi.)

Turiu ne vieną fotoaparatą, bet to nesureikšminu – štai nuotrauka graži, nes geras fotoaparatas. Viską lemia sąlygos, kokiomis fotografuoji. Jeigu apšvietimas puikus, įamžinti tai galima bet kokiu fotoaparatu.

Jeigu sąlygos blogos, tuomet reikalingi specifiniai įgūdžiai. Manau, kad kuo blogesnis oras ir kuo atšiauresnės sąlygos, tuo fotografija geresnė“, – įsitikinęs D.Radzevičius.

Kritikos ir neigiamų komentarų Darius nesibaimina, atvirkščiai – jam tai įdomu ir skatina tobulėti, nes profesionalu savęs nevadina. „Esu absoliutus mėgėjas – kiekvieną dieną mokausi ir praktikuoju, perskaitau po vieną ar kelis straipsnius, komentarus apie fotografiją.

Lygiai taip pat elgiuosi su medicina – skaitau kasdien. Nieko nėra geriau, nei išgirsti kritinę pastabą iš savo draugų profesionalių fotografų, – jie pasako, į ką atkreipti dėmesį.

Smagu, kai nuotraukos yra vertinamos fotografija užsiimančių žmonių“, – mano Darius.

Tokių D.Radzevičius atranda ir virtualioje erdvėje, nors socialinių tinklų asmeninėse paskyrose įamžintais kadrais vyras dalijasi retai.

„Jeigu nuotrauką įkelsime į feisbuką ir ji bus graži, patiktuką paspaus tam tikras skaičius žmonių.

Jeigu nuotraukoje bus veidas, įamžintas kokioje nors kvailoje situacijoje, patiktukų bus keturiskart daugiau. Jeigu nuotraukoje bus žmona, patiktukų bus šešiskart daugiau, jeigu su vaikais – išvis kosmosas.

Šie dalykai yra subjektyvūs“, – subtiliai juokavo puikų humoro jausmą turintis vyras.

Savo įamžintais kadrais Dariui daug įdomiau dalintis fotografus mėgėjus vienijančiose bendruomenėse ar programėlėse – jose užfiksuotas akimirkas pastebi ir vertina tie, kuriems patinka mėgėjiška ar profesionali fotografija.

„Vienoje programėlėje nuotraukos publikuojamos kartu su istorijomis – jas gali matyti sekėjai.

Dar geriau, kai tokią vaizdo ir teksto istoriją pamato komisija ir nusprendžia, kad ta istorija yra šios dienos ryškiausia, – tuomet ji keliama į pirmuosius puslapius. Ten nepamatysite asmenukių ar kvailų nuotraukų.

Kai patenki ten ir pamatai, kiek žmonių per parą tai peržiūri ir įvertina, tai didžiulis malonumas.

Daugiausia esu surinkęs daugiau kaip 20 000 peržiūrų per parą“, – sakė plastinės chirurgijos specialistas.

Fotografijos darbus jis kartkartėmis pristato ir didesnei auditorijai. Su tokiais fotografijos meistrais kaip Antanas Sutkus Darius nesilygina, bet pritaria minčiai, kad savo darbų parodymas ir pristatymas juos leidžia pamatyti iš šalies, įvertinti žmonių reakciją ir įvertinti, kaip kadrai atrodo ne kompiuterio ekrane, o gyvai ant sienos.

D.Radzevičius mano, kad pusę nuotraukos sėkmės lemia jos apdirbimas, tam tikrų spalvų ir kontrastų iškėlimas ar paryškinimas.

„Jeigu žiūrime į fotografiją kaip į kūrybinį procesą ar meno kūrinį, manau, kad nuotrauka nebūtinai turi būti tikroviška, o kartais net atrodyti geriau nei realybėje. Nekalbu apie spaudos fotografiją, kur tarp daugybės triukšmo turi užfiksuoti akimirką.

Kartais eksperimentuoju, o kartais įvertinęs suprantu, kad spalvų yra per daug, o gal jos net ne tokios, kokių norisi. Tuomet pažaidžiu su nespalvota fotografija, bet nesu iš tų, kurie tai daro kryptingai.

Manau, kad vienas geriausių išrastų dalykų yra spalvos, tad kodėl jomis nesidžiaugti?“ – retoriniu klausimu pokalbį baigė D.Radzevičius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.