Kaip sveikata ir grožiu rūpinsimės šiemet? Populiarės ir seksas, ir kanapių aliejus

Greitėjant gyvenimo tempui bei daugėjant kasdienio streso, žmonės ieško būdu kaip pasijausti geriau ir ima vis labiau rūpintis savo sveikata. Sveikatingumas tampa tarsi burnos higiena. Kasdienis rūpinimasis savo kūnu, mintimis ir sielos ramybe – pati puikiausia mados tendencija. Tad kokios sveikatingumo kryptys numatomos 2020-aisiais?

 Populiarėja ne tik pokalbiai apie seksą, bet ir pornografijos žiūrėjimas bei sekso žaisliukai.<br> 123rf nuotr.
 Populiarėja ne tik pokalbiai apie seksą, bet ir pornografijos žiūrėjimas bei sekso žaisliukai.<br> 123rf nuotr.
 Populiariausia procedūra jau dabar – limfodrenažiniai kūno ir veido masažai.<br> 123rf nuotr.
 Populiariausia procedūra jau dabar – limfodrenažiniai kūno ir veido masažai.<br> 123rf nuotr.
 Oro valytuvai, drėkintuvai – už šiuos prietaisus žmonės negaili ir kelių šimtų eurų.<br> 123rf nuotr.
 Oro valytuvai, drėkintuvai – už šiuos prietaisus žmonės negaili ir kelių šimtų eurų.<br> 123rf nuotr.
 Avinžirnių panaudojimo būdai sveikoje virtuvėje plečiasi.<br> 123rf nuotr.
 Avinžirnių panaudojimo būdai sveikoje virtuvėje plečiasi.<br> 123rf nuotr.
 Nevaisingumo gydymas – vis dar labai brangus, nors su sunkumais pastojant susiduria viena iš aštuonių moterų.<br> 123rf nuotr.
 Nevaisingumo gydymas – vis dar labai brangus, nors su sunkumais pastojant susiduria viena iš aštuonių moterų.<br> 123rf nuotr.
 Pilatesą pakeitusios ir neseniai išpopuliarėjusios „Megaformer“ mankštos bus tai, kuo užsiims sportui neabejingi sveikuoliai.<br> 123rf nuotr.
 Pilatesą pakeitusios ir neseniai išpopuliarėjusios „Megaformer“ mankštos bus tai, kuo užsiims sportui neabejingi sveikuoliai.<br> 123rf nuotr.
 Pilatesą pakeitusios ir neseniai išpopuliarėjusios „Megaformer“ mankštos bus tai, kuo užsiims sportui neabejingi sveikuoliai.<br> 123rf nuotr.
 Pilatesą pakeitusios ir neseniai išpopuliarėjusios „Megaformer“ mankštos bus tai, kuo užsiims sportui neabejingi sveikuoliai.<br> 123rf nuotr.
 Pastaraisiais metais rūpinimasis savo oda tapo kasdienybe, o ateityje – įgis dar didesnę reikšmę. <br> 123rf nuotr.
 Pastaraisiais metais rūpinimasis savo oda tapo kasdienybe, o ateityje – įgis dar didesnę reikšmę. <br> 123rf nuotr.
 Dabar išmanieji laikrodžiai ne tik skaičiuoja žingsnius, bet ir širdies ritmą, stebi miegą, menstruacijų ciklą, vaisingumo dienas, matuoja triukšmą ir net streso lygį.<br> 123rf nuotr.
 Dabar išmanieji laikrodžiai ne tik skaičiuoja žingsnius, bet ir širdies ritmą, stebi miegą, menstruacijų ciklą, vaisingumo dienas, matuoja triukšmą ir net streso lygį.<br> 123rf nuotr.
 Kol Lietuvoje verda diskusijos dėl kanapių aliejaus legalizavimo, pasaulis ruošiasi tikram šio produkto bumui. <br> 123rf nuotr.
 Kol Lietuvoje verda diskusijos dėl kanapių aliejaus legalizavimo, pasaulis ruošiasi tikram šio produkto bumui. <br> 123rf nuotr.
 2020-aisiais mėsainių su mėsos skonio pakaitalais populiarumą užgoš iš augalų pagaminta vištiena ir žuvis.<br> 123rf nuotr.
 2020-aisiais mėsainių su mėsos skonio pakaitalais populiarumą užgoš iš augalų pagaminta vištiena ir žuvis.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

2020-04-13 09:29

1. Mėsos pakaitalai. Ne, čia kalbame ne apie tai, kuo pakeisime mėsą, o apie tai, kaip bus kuriami mėsos skonio gaminiai. Viskas prasidėjo nuo mėsainių, pagamintų iš augalų.

Jų paklausa vis dar auga, ypač Amerikoje. Ir šiais metais maisto gamintojai neapsiribos tik jautienos skonio „mėsa“. Išrankūs valgytojai nori gauti augaliniu pagrindu išgautų proteinų, o tai verčia maisto pramonę atrasti naujų mėsos skonio gaminių.

2020-aisiais mėsainių su mėsos skonio pakaitalais populiarumą užgoš iš augalų pagaminta vištiena ir žuvis. Ir šia tendencija paseks ne tik veganiško maisto gamintojai, bet ir restoranai.

Tiesa, nereiktų įsivaizduoti, kad viskas bus gaminama iš sojos. Štai vištiena jau dabar gaminama iš grybienos, kviečių ar žirnių baltymų.

Pagaminti maistinėmis medžiagomis turtingą žuvį nėra taip paprasta. „Good Catch“ užtruko dvejus metus kol pagamino tuną iš augalų.

Produktui jie panaudojo šešis baltymus: žirnius, soją, avinžirnius, lęšius, kiaulpupę (faba) ir baltąsias pupeles.

Ne prisiekusiems veganams labiau patiks kita tendencija – populiarėja maišyti mėsos produktai, kuriuose yra ir augalų, ir gyvūnų baltymų.

2. CBD kanapių aliejus. Kol Lietuvoje verda diskusijos dėl kanapių aliejaus legalizavimo, pasaulis ruošiasi tikram šio produkto bumui.

2023-iasiais Amerikos rinkoje CBD produkcija bus verta 23,7 milijardus dolerių (apie 21,4 milijardus eurų).

Palyginimui – pieno pakaitalų produkcijai prognozuojama 29,6 milijardai dolerių arba 26,8 milijardai eurų.

Taigi kanapių aliejų amerikiečiai vartos beveik taip pat, kaip iš augalų pagamintą pieną. Beje, čia kalbama ne tik apie geriamą aliejų, bet ir apie visą grožio pramonę, kurioje jis taip pat naudojamas.

Iš kanapių bus išgaunamas ne tik CBD, bet ir kiti kanabinoidai, tokie kaip CBC, CBG ir CBN. CBD labiausiai vertinamas dėl to, kad padeda susidoroti su stresu, CBG ir CBC neva turi priešuždegiminį poveikį, o CBN – padeda užmigti. Nors CBD prekeiviai tikina, kad visas šias savybes turi pats CBD.

Svarbu – prieš perkant gaminius su kanabinoidais, turėtumėte žinoti, kad kanapių nauda ir pašaliniai poveikiai dar palyginus mažai išnagrinėti.

3. Išmanieji laikrodžiai. Nors „Apple Watch“ buvo pristatytas dar 2014-aisiais, tuomet jis nesulaukė išskirtinio susižavėjimo. Žmonės svarstė, kam jiems reikia telefono ant riešo, jei jis yra kelnių kišenėje.

Kilo klausimas ir kam mokėti kelis šimtus eurų už tai, kad galėtum skaičiuoti per dieną nueitus žingsnius, jei tam yra specialūs prietaisai, kainuojantys gerokai pigiau.

Dabar atsakymai jau aiškūs. Dėl neįtikėtinai greitos technologijų pažangos, „Apple Watch“ bei kiti panašūs prietaisai yra labiau suasmenintos sveikatos priežiūros priemonės.

Ir prognozuojama, kad šiemet pagaliau išmuš jų laikas. Teigiama, kad lyginant su 2018-aisiais jų rinka 2022-aisiais bus padvigubėjusi.

Dabar išmanieji laikrodžiai ne tik skaičiuoja žingsnius, bet ir širdies ritmą, stebi miegą, menstruacijų ciklą, vaisingumo dienas, matuoja triukšmą ir net streso lygį.

Populiarės ir telefono funkcijos neturintys, tačiau sveikatingumą matuojantys prietaisai. Jau yra tokių, kurie rodo ir kūno temperatūrą ar aktyvumo balansą. Tiesa, kol kas dar tik tyrinėjama, ar tokie prietaisai gali padėti žmogui ir įspėti apie artėjančią ligą.

4. Odos priežiūra. Pastaraisiais metais rūpinimasis savo oda tapo kasdienybe, o ateityje – įgis dar didesnę reikšmę. Odos priežiūros priemonės jau nurungė makiažo priemones ir yra geriausiai parduodami produktai grožio gigantėje „L‘Oreal“.

Kuriasi vis naujos odos priežiūros priemonių kompanijos, o senosios per pastaruosius penkerius metus prikūrė nemažai naujų prekės ženklų. Štai vien „Dove“ sukūrė bent dešimt specializuotų odos priežiūros prekės ženklų.

Dar viena žvaigždė ant odos priežiūros bangos – dermatologai. Vis daugiau žmonių lankosi pas šiuos odos priežiūros specialistus.

Derėtų paminėti, kad besiplečianti grožio pramonė artimiausiu metu turės galvoti ne tik apie tai, kaip įsitvirtinti rinkoje, bet ir apie tai, kaip tapti kuo tvaresne.

Aplinkosauga susirūpinę žmonės vis dažniau susimąsto ne tik apie grožio produktų pakuotes, bet ir apie kuo draugiškesnius aplinkai ingredientus. „Procter & Gamble“ prekės ženklas „Olay“ tapo pirmuoju iš didžiųjų rinkos dalyvių, geriausiai parduodamą drėkiklį pilstantis į perdirbtus kremo indelius.

Kadangi vanduo yra ribotas išteklius ir 2025-aisiais du trečdaliai žmonijos gali susidurti su vandens trūkumu, viena iš tvarios odos priežiūros priemonių krypčių – priemonės be vandens ar bent jau su sumažintu jo kiekiu.

5. „Megaformer“ mankštos. Pilatesą pakeitusios ir neseniai išpopuliarėjusios „Megaformer“ mankštos bus tai, kuo užsiims sportui neabejingi sveikuoliai.

Viduramžių kankinimo prietaisus primenantis inventorius jau spėjo pavergti ir aktorės Meghan Markle, ir buvusios JAV pirmosios ponios Michelle Obama širdis.

Sportas su šiais treniruokliais padeda lavinti ištvermę, yra tarsi kardio pratimų, pilateso ir jėgos pratimų mišinys.

„Megaformer“ treniruočių populiarėjimą specialistai aiškina paprastai: žmonės yra užimti ir jie nori efektyvumo. Amerikoje šių treniruoklių salės veisiasi kaip grybai po lietaus. Įdomu, kada jos atsiras ir Lietuvoje?

6. Nevaisingumo gydymas. Prieš 40 metų pasaulį išvydo pirmas kūdikis, pradėtas mėgintuvėlyje. Šiandien vaisingumo srityje mokslas yra kur kas labiau pažengęs.

Tiesa, nevaisingumo gydymas – vis dar labai brangus, nors su sunkumais pastojant susiduria viena iš aštuonių moterų.

Mokslas šioje srityje labai sparčiai žengia į priekį ir artimiausiais metais, tikimasi, nevaisingumo gydymas bus prieinamas daugiau žmonių.

Jau dabar Amerikoje 3-4 procentai vaikų gimsta po dirbtinio apvaisinimo procedūros. Ir šis procentas auga, nes vis daugiau žmonių atideda tėvystę brandai.

Reiktų pažymėti, kad Amerikoje kai kurios draudimo kompanijos padengia nevaisingumo gydymo išlaidas ir net didžiosios kompanijos ėmė rūpintis darbuotojų vaisingumu bei apmokėti gydymą.

Tad su sunkumais pastojant susiduriančių amerikiečių galimybės susilaukti vaikų šiais metais dar gerokai padidės.

Vaisingumo klinikų gausėja visame pasaulyje, o žmonės nebesigėdina kalbėti apie sunkumus pastojant, tad tikimasi, kad Amerikos „virusas“ persimes ir į Europą.

7. Avinžirniai. Humusas – vienas populiariausių sveikuolių patiekalų, tačiau pamažu avinžirnių panaudojimo būdai sveikoje virtuvėje plečiasi ir jie bus naudojami su pačiais įvairiausiais patiekalais – pradedant makaronais ar ryžiais ir baigiant ledais.

8. Švarus oras namuose. Netylant kalboms apie atmosferos taršą, žmonės ima rūpintis ir oru viduje. Ar žinote, kad dažnai namuose oro kokybė yra nuo dviejų iki penkių kartų blogesnė nei lauke? Kenksmingos medžiagos susidaro deginant net ir smilkalus, jau nekalbant apie medį ar gamtines dujas.

Remiantis Amerikos plaučių asociacija, chemikalus namuose išskiria kilimai, dažai, valymo priemonės išskiria chemikalus, kurie gali likti ore ir sukelti sveikatos problemų. Tad apie tai garsiai prakalbus, nenuostabu, kad orą gerinančių prietaisų paklausa ir pasiūla auga kaip ant mielių.

Oro valytuvai, drėkintuvai – už šiuos prietaisus žmonės negaili ir kelių šimtų eurų.

9. Seksas. Tai – nebe nepatogi tema. „Kuo lakesnė tavo fantazija, kuo atviriau apie tai kalbi, tuo šaunesnis esi“, – vienoje laidoje sakė aktorė Phoebe Waller-Bridge.

Išties, populiarėja ne tik pokalbiai apie seksą, bet ir pornografijos žiūrėjimas bei sekso žaisliukai. Ir būtent moterys diriguoja šiam malonumo perversmui.

Naujos pornografijos svetainės – feministinės pakraipos. O ir tos, kurios anksčiau sulaukdavo daugiau vyrų dėmesio, dabar yra ne ką mažiau lankomos moterų.

Švedijos pornografijos filmų kūrėja Erika Lust savo erotinių filmų pardavimo svetainę atidarė dar 2010-aisiais.

Tuomet net 74 procentai jos klientų buvo vyrai. 2019-aisiais santykis pasikeitė – 45 procentai jos klientų yra vyrai ir net 55 procentai – moterų.

Erotikos prekių pardavimai moterų tarpe taip pat išaugo ir vis dar auga pašėlusiu tempu. Atsirado ir sekso pamokos internetu (viena Allbodies.com kainuoja apie 23 eurus). Jose kalbama apie tai, kaip pasiekti orgazmą, masturbaciją bei kaip veikia hormonai.

Kodėl moterys tik dabar ėmė domėtis kūno malonumais? Sekso ekspertai tikina, kad tam didžiulę įtaką padarė #MeToo skandalai – kalbėdamos apie tai, kas buvo anksčiau suvokiama kaip gėda, moterys išlaisvėjo.

10. Limfa. Apie limfinę žmogaus sistemą ir jos svarbą sveikatai imta garsiai kalbėti visai neseniai. Limfa – skaidrus skystis, sudėtimi labai panašus į kraujo plazmą.

Kai žmogaus limfinė sistema sutrikusi, kūnas gali patinti, mat limfos darbas – surinkti skysčių perteklių, išfiltruoti tokius nešvarumus kaip ląstelių atliekos, bakterijos ir patogenai.

Geras limfos veikimas svarbus siekiant sumažinti uždegimą, sustabdyti ligą ir skatinti gerą virškinimą.

2020-aisiais SPA procedūros bei treniruotės, gerinančios limfos tekėjimą, bus itin populiarios, o „limfinė sveikata“ taps sveikatingumu besirūpinančių siekiamybė.

Populiariausia procedūra jau dabar – limfodrenažiniai kūno ir veido masažai. Tiesa, paprasčiausias būdas išjudinti limfą – judėti.

Verta paminėti, kad šios tarptautinių ekspertų įžvalgos buvo padarytos prieš prasidedant pasaulinei pandemijai.

Daugiau tekstų – žurnale „Stilius plius“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.