Naglimanto slapyvardžiu daugeliui geriau žinomas fotografas į itin suaktyvėjusias virtualias patyčias dėmesį atkreipė dėl karantino prasidėjus nuotoliniam vaikų mokymui namuose.
„Neseniai grįžau į „Tik Tok“ programėlę ir likau apakęs nuo jūsų vaikų komentarų“, – savo nuostaba dalijosi žinomas nuomonės formuotojas.
Pasak jo, tiek keiksmažodžių ir grasinimų susidoroti jis nėra gavęs nė viename socialiniame tinkle, o čia juos jam rašė 10–14 metų vaikai. Tai privertė jį garsiai prabilti apie patyčių keliamą pavojų.
– Ar pačiam dažnai tenka susidurti su jomis?
– Manau, kaip ir daugelis, aš taip pat esu patyręs įvairių užgauliojimo formų, bet šaukti garsiai, kad iš manęs nuolat tyčiojosi, negaliu. Įvairūs prasivardžiavimai tarp draugų, didesnis spaudimas iš mokytojų, kad iš manęs nieko gero neišaugs, eisiu gatvių šluoti, dirbsiu statybininku, – tai nuolat buvo kalama man į galvą M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Visi buvome įpratę tai girdėti – tokiu metodu mus vertė dirbti ir dar labiau stengtis.
– Ar nesinorėjo atsiriboti nuo aplinkos, kurioje iš tavęs tyčiojamasi?
– Mokyklos keisti nereikėjo, o ir į ją eiti baisu nebuvo. Kadangi mokykla spalvinga, nieko turbūt nestebino, kad kas nors kitaip atrodo ar kitaip elgiasi. Juk menininkai. (Juokiasi.)
– Pats teisėjauji LNK realybės šou „Dydžio evoliucija“, kur dėl pergalės varžosi nestandartinių formų merginos. Ne viena prieš TV kameras liejo ašaras dėl visą gyvenimą lydinčių užgaulių komentarų dėl netobulų kūno linijų. Ar daug teko išklausyti laidos dalyvių nuoskaudų, gal net jas guosti?
– Projekte turbūt stipriausios buvo atrankos, nes į jas atėjusios merginos prisistatydamos pasakodavo savo skaudžias gyvenimo istorijas, susijusias su išvaizda. Neretai jų akyse kaupdavosi ašaros, kai prisimindavo, kaip iš jų tyčiojosi arba nepalaikė net patys artimiausi.
Dar daugiau skaudžių ir itin jautrių istorijų jos pasakojo per interviu, kuriuos pamačiau tik laidai išėjus į eterį. Realiai visos merginos buvo arba vis dar yra užgauliojamos aplinkinių dėl savo apkūnumo.
Pagalvokite, svoris – tik viena priežasčių patyčioms, o kiek dar daug visko patiria tie, kurių plaukų spalva ne tokia kaip daugelio, kalbėjimo maniera neįtinkanti, odos spalva ne tokia... Tai – pasaka be galo. Apie įgimtus defektus net nekalbu.
– Kaip pats išmokai nereaguoti į užgaulius komentarus internete, gatvėje ar tiesiogiai bendraujant?
– Man asmeniškai su amžiumi atėjo suvokimas, kad nei juokinga, nei faina, nei kieta yra juoktis iš kitų dėl to, kaip jie atrodo.
Man tai visiškai nesvarbu. Manau, ir kitiems turėtų nerūpėti, bet juk negali būti visiems vienodai.
– Tarp tavo sekėjų – šimtai tūkstančių jaunų žmonių, komentaruose jie taip pat nevengia necenzūrinių žodžių, o kartais ir atvirų patyčių.
– Su tuo, kad jaunimas žiaurus, susitaikiau ir viliuosi, jog jis iš to išaugs, bet kai suaugusieji skatina patyčias, tai jau proto trūkumas ir akivaizdus nemąstymas.
Kaip su visu tuo kovoti? Pirmiausia reikia pradėti nuo savęs!
