Praėjusiais metais, kai žurnalistai lankėsi Bergame, pasaulyje dar buvo tvarka. M.Hunziker svajonių vila vaizdingoje seno miesto papėdėje buvo juoko ir „Dolce vita“ („Saldaus gyvenimo“) vieta.
Siaurose Bergamo gatvelėse virė gyvenimas, pilnutėlės buvo kavinės ir restoranai. Dabar šis Šiaurės Italijos miestas – viena labiausiai koronaviruso pažeistų šalies vietų.
Italijos televizijos laidų vedėja M.Hunziker su savo vyru, mados pasaulio milijonieriumi Tomaso Trussardi (37 m.) ir trimis dukterimis jau daugelį savaičių sėdi namuose ir išeina tik tuomet, kai įrašomos jos laidos.
Bet tokia padėtis nepalaužė M.Hunziker: ji stengiasi būti geros nuotaikos, net jei dažnai norisi verkti. Iš Šveicarijos kilusi Italijos televizijos žvaigždė su gerbėjais bendrauja į savo „Instagram“ paskyrą įkeldama dabartinio gyvenimo vaizdo įrašus ar kasdienių treniruočių pratimus.
– Iš kur dabar semiatės drąsos ir geros nuotaikos?
– Galiu pasakyti, kad esant tokiai blogai padėčiai man dar pasisekė. Mano šeima, dukterys ir vyras yra su manimi ir mes gyvename gražiame name. Mums karantinas – mažesnė blogybė. Juk tiek daug žmonių yra vieni ir jiems nepasisekė šalia savęs turėti mylimiausiųjų. Tuomet, žinoma, ištverti tokią padėtį daug sunkiau. Nepaisant to, reikia stengtis išlikti pozityviai mąstančiais žmonėmis. Juk kada nors viskas pasibaigs ir visų mūsų gyvenimas vėl bus normalus.
– Daugelį namuose apninka niūrios mintys. Kaip įveikiate nusivylimą ir nuobodulį?
– Būtent dukterys lemia mano pozityvų mąstymą. Privalau sudaryti darbotvarkę, jos dabar mokosi namuose. Bet to, prisigalvojame įvairios veiklos ir neįsileidžiame nuobodulio.
Susitariame dėl šeimos pasimatymo. 11 val. visi susitinkame virtuvėje, 13 val. pietaujame, o 15 val. kartu žiūrime serialą. Žinoma, kiekvienas kažkiek laiko praleidžia savo kambaryje. Bet diena turi būti planuojama – idealiu atveju daug nuveikiame kartu.
– Šeima yra svarbiausia?
– Būti ir laikytis kartu – nepaprastai svarbu. Visada buvau šeimos žmogus ir ji užima svarbiausią vietą mano gyvenime. Kartu galime lengviau ištverti karantiną. Tai ypač didelė stiprybė ir ji suteikia man jėgų.
– Ar galite iš dabartinės padėties pasisemti ir ko nors gero?
– Šį laiką galima panaudoti apmąstymams apie senas vertybes. Kartu valgyti, skirti laiko vienas kitam ir pakalbėti apie gyvenimą.
– Ir į savo „Instagram“ paskyrą įkeldama smagius vaizdo įrašus skleidžiate gerą nuotaiką. Ar šiuo metu galima juoktis?
– Manau, galima ir privalu juoktis, kad neprarastume drąsos. Tai nereiškia, jog esate paviršutiniškas ir nekreipiate dėmesio į blogą padėtį pasaulyje. Pirmiausia – čia. Mes gyvename Bergame, kur lavonus išgabena kariai, nes tiek daug mirusiųjų.
Būna dienų, kai esu labai liūdna ir verkiu. Nepaisant to, stengiuosi nuslopinti niūrią nuotaiką ir kiek įmanoma būti optimistė. Priešingu atveju pašlytų psichika. Būtent dabar, kai tiek daug žmonių sėdi namuose izoliuoti, dar svarbiau juos linksminti. Du kartus per savaitę važiuoju į studiją, kur vyksta mano satyrinio šou filmavimas. Žinoma, prisideriname prie dabartinių aplinkybių, bet nevengiame ir pasijuokti.
– Italijoje izoliuoti žmonės susitarė dainuoti savo balkonuose. Ko galime išmokti iš italų, kai kalbama apie gyvenimo džiaugsmą?
– Tai, kas vyksta čia, turi kai ką bendra su mūsų kultūra. Tuo metu, kai viskas griūva ir mes Italijoje galvojame: „Dabar pasaulis žlunga“, rodome stiprią darną. Ypač muzika visus suvienija. Vaizdas, kai dabar visi susirenka savo balkonuose ir kartu traukia itališką dainą, palieka labai gilų emocinį pėdsaką. Tai įkvepia drąsos, kai vienas sėdi 30-yje kv. metrų ir nežinai, kada padėtis vėl pasikeis.
Gegužę mokyklos veikiausiai nebus atidarytos. Taigi mažiausiai dar mėnesį liksime namie. Tai – vienintelis būdas, kuriuo galime įveikti šį virusą. Ir dėl to dar smagiau, kad per dainavimą italai suteikia sau drąsos ir palaikymą.
– Ir jūs noriai dainuojate ir šokate. Ar šiuo metu jums pakanka fizinio aktyvumo?
– Tikrai su malonumu šoku. Dažnai su savo vaikais namuose. Į savo „Instagram“ paskyrą daugelį sykių kėliau tiesioginius vaizdo įrašus, kviečiau dalyvauti mano asmeninėje treniruotėje. Tai buvo nuostabu.
Žmonės tikrai noriai susisiekė su manimi ir kartu treniravosi. Fizinis aktyvumas yra svarbu, ypač dabar, kai visi sėdi namuose. Duodu patarimų, kaip galima treniruotis ir nesilankant kūno rengybos studijoje.
– Ar šiam ilgam laikui turite patarimų dėl mitybos?
– Pirmąsias dešimt dienų sunku, nes būdama keistos dvasinės būsenos visada jaučiau alkį. Kai neturi ko kito veikti, automatiškai eini prie šaldytuvo su mintimi: „Jei jau privalau likti namie, tai galiu bent jau pavalgyti.“
Manau, kad visi tapome kiek storesni, bet tai nėra blogai. Antrąją karantino savaitę gaminome lengvesnius patiekalus ir nuo to laiko stengėmės valgyti ne tiek daug riebaus maisto. Juk mažiau judant reikėtų sunaudoti ir mažiau kalorijų.
