Miestų aikštėse susirinkusieji skanduoja policininko nužudyto afroamerikiečio George’o Floydo (46 m.) vardą ir paskutinius prieš pat mirtį jo ištartus žodžius: „Negaliu kvėpuoti.“ Neramumų epicentre atsidūrė ir už Atlanto gyvenantys lietuviai – nekilnojamojo turto ekspertas Paulius Mendelis (26 m.) ir aktorės karjeros siekianti Simona Milinytė (24 m.).
Viskas prasidėjo saulėtą gegužės 25-ąją. Šešerių metų mergaitės tėvas paliko namus nežinodamas, kad čia jam daugiau nebeteks sugrįžti. Nuėjęs į maisto parduotuvę jis buvo apkaltintas suklastoto banknoto naudojimu. Lieka klausimas, ar banknotą kalėjime kadaise kalėjime sėdėjęs atletiško kūno sudėjimo afroamerikietis iš tiesų suklastojo, ar tik tapo aplinkybių auka.
Iš parduotuvės jį išsivedę pareigūnai surakino antrankiais, vėliau paguldė ant žemės. Daugiau nei 8 minutes policijos pareigūnas Derekas Chauvinas (44 m.) laikė savo kelį ant George’o kaklo ir nekreipė dėmesio į nesipriešinančio vyro maldavimus. Netrukus paaiškėjo, kad į Mineapolį darbo ieškoti prieš keletą metų atvykęs, apsaugos darbuotoju dirbęs ir pažįstamų geros širdies milžinu vadintas George’as mirė.
Niujorke daugiau nei 4 metus gyvenantis Paulius į niekuomet nemiegantį miestą taip pat atvyko vedamas geresnio gyvenimo paieškų. Joniškyje užaugęs vyras šiuo metu dirba nekilnojamojo turto agentūroje.
– Kokios nuotaikos pasitinka išėjus į gatvę?
– Niujorkas pastarosiomis dienomis tapo neatpažįstamu miestu. Nuo tada, kai čia atsikrausčiau, gatvėse dar niekada neteko matyti tiek daug chaoso ir smurto. Niujorke, skirtingai nei Mineapolyje, kur prasidėjo pirmieji protestai prieš policijos brutalumą, daugiausia smurto matoma būtent iš policijos pusės.
Afroamerikiečiai nuo pat JAV atsiradimo išgyveno skaudžią patirtį, susijusią su teisėsaugos sistema, ir ne tik. Visas šis nusivylimas ir pyktis dėl sistemos neteisybės pastarosiomis dienomis buvo išlietas protesto banga.
Dabar Niujorke vyksta po 8 protestus per dieną. Tačiau labai svarbu nepainioti taikių protestuotojų, kurie naudoja savo antrosios konstitucijos pataisos teisę į taikų protestą, su radikaliomis kairiųjų ir dešiniųjų grupuotėmis, kitaip dar vadinamomis „White Supremacists“ ir ANTIFA. Pastarosios grupuotės ir kelia daugiausia neramumų: padegamos policijos nuovados, plėšiamos parduotuvės, keliamos riaušės.
– Ar jaučiate baimę?
– Pastarosiomis dienomis, neslėpsiu, tikrai nesijaučiu saugiai. Kaskart grįžęs namo užrakinu visas spynas ir seku naujienas, kur šiuo metu vyksta plėšimai. Niujorke apsieita be didelių padegimų, tačiau čia vyksta plataus masto organizuoti parduotuvių plėšimai. Buvo kalbama, kad kituose miestuose buvo pradėti plėšti ir gyvenamieji namai, tai tikrai privertė sunerimti dėl saugumo.
Net buvo minčių kuriam laikui palikti Niujorką. Įvedus komendanto valandą, po 8 val. vakaro draudžiama būti lauke, o jei nesilaikai nurodymų, gali būti suimtas. Tai leido pasijusti kiek saugiau ir mintis palikti miestą kol kas atitolino.
– Rodos, kad per kelias naktis istorijos kreivė pasisuko kelias dešimtis metų atgal. O galbūt nuo tų laikų, kai juodaodžiai buvo diskriminuojami, iš esmės nedaug kas pasikeitė? Būkite atviras – ar Jungtinėse Valstijose vis dar juntamas rasizmas?
– Tiesą sakant, nuo pat civilinių teisių judėjimo pradžios 1968 m. JAV teisėsaugos srityje nedaug kas pasikeitė. Pastaroji yra nemaloniai pagarsėjusi diskriminacija dėl odos spalvos.
Afroamerikiečiai beveik 5 kartus dažniau suimami nei baltaodžiai ir dažnai būna nuteisiami kalėti kur kas ilgesniam laikui. Tačiau vien tuo viskas neapsiriboja. Policijos smurtas etninių mažumų atžvilgiu tikrai nepalyginamas. Kadangi policijos pareigūnai turi teisę šauti, jei jaučiasi nesaugiai, buvo ir yra daug kiekvieną dieną mirštančių policijos aukų. Dėl šios priežasties ir prasidėjo pastarasis judėjimas.
Taip pat juntama diskriminacija darbo vietose, pildant paraišką gauti būsto paskolą, išsilavinimo srityje, gydymo įstaigose ar net sėdint parke ant suoliuko – žmonės be jokios pateisinamos priežasties gali iškviesti policiją.
– Ar dėl savo išvaizdos, odos spalvos, tautybės ar kitų ypatybių Amerikoje jūs pats kada nors susidūrėte su diskriminacija?
– Pagrindinė priežastis, kodėl persikrausčiau būtent į Niujorką, yra šio miesto atvirumas ir tolerancija kiekvieno žmogaus atžvilgiu. Pirmąkart čia atvykęs pajutau laisvės jausmą, kai žmonių skirtumai yra vertinami, o ne atvirkščiai. Su neigiama patirtimi susidūriau Londone, kur mokiausi tarptautinės politikos.
Niujorkiečiai yra atvykėliai iš viso pasaulio, todėl jie atviri naujovėms ir smalsūs įvairovei. Dėl savo tautybės kaip tik sulaukiau labai daug susidomėjimo. Žmonės manęs nuolatos klausia, iš kur esu ir kur yra ta neatrastoji Lietuva. (Šypsosi.) Labai retai sulaukiu neigiamų komentarų apie gimtąją šalį. O tos neigiamybės susijusios su žmogaus teisių situacija Lietuvoje žydų genocido, odos spalvos, lytinės orientacijos tematika.
– Kaip Niujorke, mieste, kuriame didesnis palaikymas 2016-ųjų prezidento rinkimuose buvo juntamas Hillary Clinton, o ne Donaldui Trumpui, reaguojama į radikalius jo pareiškimus? Juk, anot prezidento, protestuotojai yra anarchistai, teršiantys G.Floydo atminimą.
– Galiu pasakyti, kad beveik visi mano draugai ir pažįstami palaiko šį judėjimą, o palaikymo D.Trumpo atžvilgiu beveik nėra. Tačiau dauguma sutinka, kad būtent šios vandalų grupuotės elgiasi neteisingai plėšdamos parduotuves ir jas padeginėdamos.
Liūdna, bet net ir tokiais atvejais niujorkiečiai nepasitenkinimą išreiškia pagarbiau nei prezidentas.
– Socialiniuose tinkluose kasdien dalijatės nuotraukomis ir vaizdo įrašais, susijusiais su dabartiniais įvykiais. Kodėl jus taip paveikė tai, kas dabar vyksta šalyje?
– Stengiuosi skleisti kuo daugiau informacijos bet kokia tema, susijusia su žmogaus teisėmis, nelygybe. Aš, kaip lietuvis ir imigrantas, galiu suprasti, ką reiškia represija ir okupacija. Jei ne iš savo patirties, tai iš karčios lietuvių istorijos Antrojo pasaulinio karo metais. Istorinė patirtis leidžia suprasti kito žmogaus skausmą.
Kai persikrausčiau gyventi į JAV, sulaukiau daug pagalbos ir ją suteikė būtent afroamerikiečių bendruomenė. Dabartinis palaikymas yra lyg savotiška mano padėka šiai bendruomenei. Tai man aktualu ne tik dėl politinių pažiūrų, tačiau ir labai asmeniškai. Tiesiog negaliu praeiti pro kenčiantį nusisukęs į kitą pusę.
– Kaip į šiuos įvykius reaguoja jūsų afroamerikiečiai draugai? Akivaizdu, kad visos šios riaušės – daugiau nei protestas dėl G.Floydo gyvybės.
– Turiu nemažai afroamerikiečių draugų. Jiems stebėti visas šias nužudymų istorijas tikrai labai skaudu. Daug žmonių neturėjo pakankamai žinių apie šią problemą, tačiau šiais laikais, kai viskas filmuojama ir publikuojama socialiniuose tinkluose, viskas išlenda į dienos šviesą.
Šie protestai – tikrai daugiau nei tik kova dėl teisingumo G.Floydo byloje, bet ir dėl daugybės kitų aukų, tokių kaip Breanos Taylor (26 m.), Ahmaudo Arbury (25 m.). Jie taip pat buvo brutaliai nužudyti policininkų, tačiau niekas nebuvo nubaustas.
Manau, kad šie protestai vis dar plėsis po daugiau miestų ir valstybių. Juk dabar protestai vyksta ir Europoje, Australijoje, Japonijoje... Tikiu, kad teisingumas bus pasiektas.
