Iškart reikia pasakyti, kad jau kurį laiką apie reklamuotą šou informacijos neberandu.
Gal dėl to, jog Rusijoje nebeliko iliuzijų – šis virusas nėra sloga, kuri praeis išgėrus karšto pieno su medumi ar privalgius česnako su juoda duona.
Suprantu, kol kas mano parašyta informacija skamba lyg absurdo naujienos, kurias mes, europiečiai, vertiname kaip didžiulį kvailumą.
Pergalės diena Rusijoje: V. Putinas rodo raumenis, o vietiniai kalba apie slepiamą pandemijos mastą
Tačiau žiūrėkime toliau – milžiniškoje Rusijos rinkoje atsirado profesionaliai pagamintų reklamų, kur senjorai su Holivudo vertomis šypsenomis mojuoja pro langą žentui, išvykstančiam prabangiu automobiliu į darbą, o transporte ir biure naudojančiam garso kolonėlės dydžio aparatą, kuris valo orą nuo viruso. Viskas apskaičiuota, sako jie, jums nebereikės bijoti kvėpuoti.
Realybės šou atveju kūrėjai turbūt dar nežinojo, kad dalyviai gali nepagyti ir tada tektų prisiimti atsakomybę už jų mirtį.
Visos šalies politika dėl viruso tuo metu buvo labai atsaini, tad ne TV prodiuseriams ir režisieriams priešintis nacionalinėms žinioms – visi dirba savo darbą.
Kitas pavyzdys, kuriame buvo garantuojama apsauga naudojant mažą ventiliacijos dėžutę, man sukelia labai svarbų klausimą – kaip klientui, kuris iš tikrųjų nenori jaudintis dėl kiekvieno oro gurkšnio, patikrinti informaciją, ar aparatas veikia?
Nes nei kaimynų, nei mūsų nebeapgaus tekstai su patvirtinimais, jog kažkokie Didžiosios Britanijos mokslininkai nustatė, kad kasant galvą prieš laikrodžio rodyklę galima greičiau suprasti savo gyvenimo misiją.
Šiandien garantinis prierašas, jog produktas ar vakcina buvo ištirta Šveicarijos laboratorijoje, o patikimas šaltinis garantuoja rezultatą be šalutinio poveikio, per dažnai buvo naudojamas tik kaip rinkodaros triukas.
Tie patys Vakarai virusu patikėjo operatyviai dėl garsaus amerikiečių aktoriaus Tomo Hankso ligos, kuri jį su žmona užklupo keliaujantį Australijoje.
Garsenybę žino visi, abejonių, kad liga bus išgalvota, šansų mažai, todėl toks nelaimingas atsitiktinumas didžiajam broliui už Atlanto leido nepaskęsti informacijos jūroje.
Gyvename pasaulyje, kuriame skelbiama daug faktų, o jie po to tampa tik versijomis, gandais ar rekomendacijomis.
Aišku viena: kad visose šalyse dabar reikia rūpintis ne tik plaučiais, bet ir kokią informaciją įkvepiame į save. Baisiausias dalykas tas, kad negalime patikrinti, kas tiesa, o kas – melas.
Net valdžios vyrai mūsų progresyvioje Lietuvoje sakė, jog kaukės nepadeda, po to pasakojo, jog klydo, dar vėliau stovyklos pasidalijo į dvi pozicijas – ar jums dar neapsisuko galva nuo versijų?
Susiję straipsniai
Pavyzdys iš realaus gyvenimo galbūt suveiks kaip žadintuvas. Asmeniškai žinau vyrą, kuris prieš dešimt metų dėl vienkartinio depresijos epizodo lankėsi pas psichiatrą, jam buvo išrašyti vaistai, o šiais metais paaiškėjo, kad preparatas sukelia priklausomybę ir nuo šiol medicinos įstaigos jo atsisako.
Prieš dešimt metų tai buvo vaistas, dabar jis virto narkotiku, žmogus jau priklausomas, todėl reikėtų reabilitacijos ir rimto gydymo. O aš noriu sužinoti, kas kaltas. Viskas buvo daroma legaliai, pagal faktus, kurie vėliau virto melu.
Ar yra koks nors būdas apsisaugoti ir nepaskęsti netikros informacijos jūroje, nepriklausomai nuo šalies, kurioje gyvename, odos spalvos ar tikėjimo, kurį išpažįstame?
Žurnalistikos institute mums kartojo, kad kritinis mąstymas visada išgelbės. Man pačiai reikėjo daug kartų nukentėti dėl savo patiklumo, netikrų autoritetų, neva negalinčių meluoti dėl aukšto rango ar statuso, kol kakta buvo pramušta iki kraujo ir teko išsitraukti kritinio mąstymo ginklą ir jį įdarbinti praktikoje.
Gal kam nors vis dar atrodo, kad visi kiti yra kvailiai, bet tik ne mes. Nežinau, ar galime savimi didžiuotis: kalbu telefonu su teta, kuri lankėsi kirpykloje po trijų mėnesių karantino.
Plaukų profesionalė jai pasakoja, kad tądien pas ją atėjo moteris, kuri neturėjo kaukės, kirpėja jai atidavė savo, jos įvykdė misiją ir užsakymo pabaigoje klientė ištiesė kaukę su tekstu: imkite, gal dar kam prireiks. Abi ilgai svarstėme, kas tokio žmogaus galvoje dedasi.
Pabaigoje noriu priminti, kad tiesos dažnai keičiasi virsdamos melu. Kviečiu pasidomėti faktais, kodėl krikščioniškoje tradicijoje atsirado celibatas, kaip žydų bendruomenėje tautiškumas pradėtas identifikuoti pagal motiną, kas viduramžiais degino knygas ir šaukė, kad jos velnio išmonė, o XX amžiuje spekuliavo neginčijamais faktais, kad fotografija atima žmogaus sielą.
Dar žanro klasika tapo diskusijos apie televiziją ir internetą, kurie yra šėtono išradimai, skirti sunaikinti žmogų. Kai kam pažanga visada yra grėsmė – gal siauram protui, kuris negali suprasti, kad pasaulis daug didesnis nei vienas požiūris.
Taip, pasaulis gal ir išprotėjo, bet jame tikrai labai įdomu gyventi.