Psichologė Rugilė Šatė (26 m.) sako, kad nėra vieno atsakymo, ką simbolizuoja tatuiruotės. Anot jos, tatuiruotės darymasis – individualus procesas, kiekvienas turi savo motyvų.
„Vieniems tatuiruotės – menas, grožis, saviraiškos, išgyvenimo atpasakojimo, priklausimo grupei, protesto išraiška, kitiems – vienas būdų sąmoningai ar nesąmoningai numalšinti savo vidinį skausmą“, – sako psichologė.
Nesąmoningas tatuiravimasis – kai žmogus per trumpą laiko tarpą darosi vis daugiau kūno apimančių tatuiruočių.
„Mano požiūris, ateinantis iš darbo su klientais, siejasi su tuo, ką žmonės jaučia.
Tatuiruotės primena žmogui, kad jis suvokia, kas yra skausmas, ir tai visuomet yra su juo. Dažnu atveju tai sako, jog toks, koks esu, esu nepakankamai geras, tad mano kūną reikia perpiešti, kad jis būtų kitoks. Galbūt, jei turėsiu kūną, kuris bus perpieštas, kitoks, ir pats būsiu kitoks, galbūt nejausiu tiek emocinio skausmo, kiek jaučiu dabar“, – svarsto Rugilė.
Anot jos, daug praėjusių dešimtmečių kūno žymėjimo tyrimų buvo sutelkta į rizikingą elgesį, aiškinta, kad kūno žymėjimas susijęs su tokiu elgesiu kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, įstatymų pažeidimai ir narkotikų vartojimas.
„Vis dėlto šiandien tatuiruotės retai daromos impulsyviai, dažniausiai tai kruopščiai planuojama, ypač tarp suaugusiųjų. Daugelyje šiandienos tyrimų neakcentuojamas ryšys tarp asmenybės bruožų ir kūno žymėjimo. Šiais laikais didelei populiacijos daliai tatuiruotė yra madingas, turintis individualią prasmę simbolis“, – sako psichologė.
O kuo skiriasi tie, kurie darosi tatuiruotes pagal reikšmes, ir tie, kurie renkasi bet kurį paveikslėlį?
„Kaip ir priimant kitokio pobūdžio sprendimus, tai priklauso nuo žmogaus asmenybinių ypatumų. Dažnu atveju mažiau dvejojantys, linkusieji priimti impulsyvesnius sprendimus ir tatuiruotės paveikslėlį išsirinks greičiau. Ar tai blogai? Tikrai ne, jei žmogus po šio sprendimo jaučiasi savimi patenkintas ir laimingas“, – mano psichologė.
R.Šatės požiūriu, kaip ir bet kas gyvenime, kas per daug – tas nesveika. Nors priklausomybė nuo tatuiruočių šiuo metu nėra pripažintas reiškinys mokslinėje literatūroje arba pagal oficialius priklausomybių kriterijus, tapimas priklausomam nuo tatuiruočių gerai žinomas kaip deviantinis procesas.
„Svarbu suprasti, kad egzistuoja labai daug aplinkos veiksnių, kurie skatina įgyti tam tikrą kūno žymę. Ne išimtis – mėgstamos veiklos, svarbios vietos ar motyvuojantys simboliai.
Jei tatuiruotė siejama su teigiamomis emocijomis, tai tinkamas simbolis sau priminti individualios laimės siekį“, – sako psichologė.
