Milijonierius Benediktas Gylys išdavė savo pirmąją algą ir kokiais pirkiniais save lepina

Pirmasis uždarbis. Didžiausios silpnybės, suryjančios sunkiai uždirbamus pinigus. Taupyti ar išlaidauti? Žinomi lietuviai praveria savo piniginę ir atvirai prabyla apie tokią subtilią temą kaip pinigai.

Benediktas Gylys.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Benediktas Gylys.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Benediktas Gylys.
Benediktas Gylys.
Benediktas Gylys.<br>T.Bauro nuotr.
Benediktas Gylys.<br>T.Bauro nuotr.
B.Gylys.<br>Organizatorių nuotr.
B.Gylys.<br>Organizatorių nuotr.
Benediktas Gylys.
Benediktas Gylys.
Benediktas Gylys.
Benediktas Gylys.
Benediktas Gylys.
Benediktas Gylys.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Dec 2, 2020, 6:03 AM

Benediktas Gylys (31 m.), verslininkas, milijonierius.

– Pirmąjį milijoną uždirbote sulaukęs vos 22-ejų. Ar dabar dažnai investuojate į savo emocijas? Ar leidžiate sau neracionalius, bet malonius pirkinius?

– Jau senokai nieko neperku tam, kad pataisyčiau nuotaiką, o jei taip pasielgiu, tai tik kartą ar du per metus.

Galiu ir rimtai, ir juokais pasakyti, kad įsigijus prabangių daiktų mano giluminės emocinės problemos taip lengvai neišgaruoja. Šiaip ar taip, daiktai atrodo dešimt kartų patrauklesni, kai jų negali įpirkti.

– Kokiu naujausiu pirkiniu save palepinote?

– Atšventus trisdešimtąjį gimtadienį užėjo apatija. Pamenu, gulėjau lovoje, žiūrėjau į lubas ir prisiminiau, kad prieš dešimt metų man buvo išrašyti akiniai, bet aš jų taip ir neįsigijau.

Nusprendžiau dar kartą pasitikrinti regėjimą ir išklausęs patyrusios okulistės pamokslą, kad akinių man seniai reikėjo, įsigijau paprasto dizaino, bet kokybiškus Japonijoje pagamintus rėmelius.

Pasaulis įgavo daugiau spalvų ir detalių, praleidau gal net penkias minutes tiesiog žiūrėdamas į debesis ir jų tekstūrą, kurios anksčiau nepastebėjau.

– Kaip susiformavo jūsų požiūris į pinigus?

– Nuo paauglystės požiūrį formavo knygos, žurnalai, gimnazija, kurioje netrūko turtingų tėvų vaikų. Mano mama dirbo anglų kalbos mokytoja, tėtis – automechaniku, iš jų supratau, kad norint uždirbti reikia stengtis ir atiduoti visą save.

– Kaip su sėkmės atėjimu į gyvenimą keitėsi požiūris į finansus, pinigų leidimą savo reikmėms?

– Pirmas didesnes sumas norėjosi leisti reto modelio sportiniam automobiliui, brangiems drabužiams – tokiu būdu norėjosi gauti pagarbos ir meilės iš aplinkos. Vėliau supratau, kad tai apgailėtina ir kitų nuomonės vaikymasis manęs laimingo nepadarys.

Didėjant pažinčių ratui pastebėjau, kad turtingiausi žmonės nesiekia atrodyti turtingi, – tai labiau būdinga aukštesnes nei vidutinės pajamas gaunantiems žmonėms. Viskas kaip gamtoje: kuo mažesnis šuo – tuo garsiau loja.

– Kada būtina save lepinti?

– Šio žodžio nevartoju, nes iš to susidėlioja tokia logika: jeigu šiandien lepiname, tai kokia to priežastis, ar tai darome, nes vakar save skriaudėme?

Manau, būtina ne lepinti, o palaikyti malonų balansą, kitaip gyvenimas gali virsti „jo-jo“ efektu arba sudėtingais amerikietiškais kalneliais, kurie niekur neveža, o skrieja užburtu ratu.

– Ar asmeninius pirkinius argumentuojate kitiems?

– Rinkodaros pasaulyje yra juokelis, kad ką nors pirkdami visada turime dvi priežastis – tikrąją ir tą, kurią pasakome savo žmonai. Kiekviename pasakyme yra dalis tiesos: kartais save pagaunu aiškinantį draugei apie nusipirktus marškinius, argumentuodamas, kad seni jau nusiskalbę, tačiau iš tikrųjų aš tiesiog norėjau naujų marškinių be jokio racionalaus paaiškinimo mano galvoje.

– Kokia buvo pirmoji jūsų alga ir ką už tuos pinigus pirkote?

– Pirmąjį atlyginimą gavau šešiolikos – už sukurtą pirmą tinklalapio dizainą man sumokėjo 50 litų.

Už juos nieko nepirkau, pataupiau ir tuomet už sukauptus 300 litų nusipirkau baltus-mėlynus klasikinius „Nike“ sportinius batelius, kurių ilgą laiką norėjau.

Svajoti apie juos mane turbūt įkvėpė filmas „Atgal į ateitį“: beveik identiško dizaino batus kasdien nešioju ir šiandien.

– Kas jus šiandien skatina užsidirbti pinigų?

– Kadangi nebegaliu savęs apgauti tikėdamas, kad naujas automobilis ar namas suteiks man laimės, jau septynerius metus dirbu su asmeninio paramos fondo projektais: svarbiausias sumanymas pavadintas šiek tiek mistiškai, portalo forma jau greit pasirodys Lietuvoje ir Lenkijoje.

– Kokia pinigų filosofija vadovaujatės?

– Turiu kelias taisykles: geriau žiūrėk, kaip uždirbti daugiau, o ne kaip sutaupyti; upės gilumo nebandyk abiem kojomis; tai, ko noriu sau – noriu visiems; kopijuok tuos, kuriems sekasi.

Kuo daugiau atiduodi, tuo daugiau ir gauni. Neinvestuok į tai, ko nesupranti. Ne visada šių taisyklių laikausi, bet stengiuosi.

– Gal turite kokių nors asmeninių ritualų pinigams pritraukti?

– Man patinka Ralpho Waldo Emersono citata: „Kiekvienas turi savęs sąvoką, aplink kurią susidėlioja visi gyvenimo faktai.“ Jei įtikėjai nuo gimimo kartojamu melu, kad esi paprastas žmogus, tavo pinigų „lubos“ bus vidutinė alga.

Kiekvienas yra Dievo vaikas su įvairių gebėjimų puokšte, o patikėjęs savo paprastumu jis visko atsisako ir pasmerkia save vidutinybės gyvenimui.

– Ką manote apie skurdą ir pasakymą „būkim biedni, bet teisingi“?

– Skurdas ilgus tūkstantmečius buvo aukštinamas ir romantizuojamas dėl to, kad neturtingą, išsilavinimo neįperkantį žmogų lengviau valdyti. Tokie pasakymai tik parodo, kaip giliai tai įsišakniję kultūroje.

Iš tikrųjų skurde nieko romantiško nėra, daugiau nusikaltimų padarome genami vargo, o ne turto. Pinigai savaime nėra nei geri, nei blogi – tai tiesiog energija, kuri verčia pasaulį suktis, o į kokią pusę jis sukasi, sprendžia žmonės.

– Ar sutinkate, kad pinigai gadina žmones?

– Pinigai tiesiog atskleidžia tiek neigiamas, tiek teigiamas žmonių savybes, padaro jas labiau matomas aplinkiniams.

– Kaip renkate dovanas kitiems?

– Dažniausiai pasitariu su savo asistentėmis ir paprašau jų tas dovanas nupirkti. Dovanoti patinka, ypač kai žinau, kad žmogui tai bus naudinga.

Esu ne kartą ir ne kelis nupirkęs trumpą, bet saulėtą kelionę į Europos pietus žmonėms, kenčiantiems nuo vitamino D trūkumo ar slogios ankstyvo pavasario nuotaikos.

Vis dėlto supratau, kad dovanoti reikia atsargiai, nes per didelė staigmenos vertė kai kuriuos žmones verčia jaustis nepatogiai ir kaip nors sugrąžinti tą „skolą“.

Dabar prieš dovanodamas kelionę visada paklausiu, ne tik per aplinkui pasidomiu, ar tas žmogus neturi planų mano dovanojamo skrydžio dienomis.

– Ar pagaunate save, kad kitiems dovanojate geresnius ir brangesnius dalykus nei sau?

– Taip, ir jaučiu, kad kasmet dovanojimas man pradeda teikti vis daugiau džiaugsmo nei dovanų gavimas.

– Kaip pajaučiate, koks žmogus vertas geriausių dovanų?

– Vertinu pagal artumą. Didžiausios dovanos skiriamos šeimos nariams, tuomet lieka draugai, o dar toliau – pažįstami.

– O jei pats gaunate ne tas dovanas?

– Kasmet vis mažiau mėgstu daiktus, nes jaučiu, kad kuo daugiau jų turi, tuo labiau daiktai turi tave. Bandau užtikrinti dovanų tinkamumą pranešdamas apie pageidavimus feisbuke („event“). Dažnai tai būna prašymas nieko nedovanoti arba paramos rinkimas.

Kadangi mano gimtadienis arti rugsėjo pirmosios, būna, paprašau draugų padovanoti mokyklinių prekių. Pastarąjį kartą, kai tai dariau, fiziškai pavargau nešdamas didžiulį kiekį sąsiuvinių, kuprinių ir kitų kanceliarinių prekių į Maltos ordiną, tačiau buvau tikrai laimingas.

Kitas keistas dalykas, kurį darau su dovanomis, – jų neišpakuoju. Dar dabar namų biure turiu bent kelias gražiai supakuotas dovanas, gautas prieš kelerius metus.

Kartkartėmis vis užmetu akį ir paspėlioju, kas ten galėtų būti, ir tai virsta savotiška pramoga.

– Kokias dovanas, jūsų nuomone, galima pirkti vyrams? Ir ko nepatartina dovanoti?

– Kai kurie vyrai vertina tai, kas supaprastina jų buitį, – indų, grindų ir galvos ploviklį viename, o kai kurie gėles. Tačiau kiekvienas vertina laiką, praleistą svarstant apie tinkamiausią dovaną būtent jam. Nepatartina dovanoti papildomų įsipareigojimų, jų vyrams ir taip dažnai pakanka.

– O kokias dovanas, anot jūsų, galima pirkti moterims? Ir ko negalima dovanoti?

– Man nepatinka datos ir progos. Manau, geriausia dovana yra netikėta, kai žmogui parodai, kad galvojai apie jį su meile ir tau to nepriminė kalendorius ar Gedimino prospektu žygiuojantys vyrai su tulpėmis.

– Kokia šiandien jūsų materiali svajonė, pageidavimas, noras? Patirti, paragauti, nukeliauti, užuosti, išbandyti...

– Šaltėjant orams norisi pabėgti ten, kur šilta ir pasitinka kitokia realybė. Tam puikiai tinka Indija ar Tailandas. Dabar, kai esu brandesnis, suprantu, kad noriu keliauti, bet tokiu būdu nebėgti nuo savęs.

Kartais jaučiu, kad keliauju norėdamas atsitraukti nuo dabarties, savo iliuzijų, neišspręstų problemų ir savęs. Tai padeda, tačiau kaskart primena – kad ir kur keliautum, tu visada esi čia, su savimi.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.