Jis – Lietuvoje, o ji – Australijoje. Tokia atskirtis tęsiasi ilgus mėnesius. Elle į Lietuvą skristų pirmu lėktuvo reisu, bet Australija gyvena kur kas griežtesnėmis karantino sąlygomis nei Lietuva.
„Australija apribojusi bet kokį socialinį gyvenimą. Mes su Elle pasikeičiame informacija, palaikome vienas kitą telefonu. Be jokios abejonės, reikia rasti savyje stiprybės ir išlaukti. Suprantame, kad nieko nepadarysime“, – kalbėjo Žilvinas.
Kalėdos – šeimos šventė. Jo tėvai iškeliavę anapilin, tačiau ir dabar Žilvinui į atmintį įstrigusi tradicija kartu su jais Kalėdas švęsti Kaune. Žilvinas prisipažįsta, kad dėl šios priežasties širdyje jaučia tuštumą. Bet tai nereiškia, kad šventes jis sutiks vienas.
„Vienaip ar kitaip, su Elle nesusitiksime... Nesinori Kalėdoms įsiprašyti į kokią nors šeimą, suprantu, kad tai labai asmeniška. Bet žinau, kad namuose vienas tikrai neliksiu. Yra gerų žmonių aplink. Norėčiau, kad mano širdyje būtų ramybė, – žvakių aplinkoje apmąstysiu gyvenimo etapą, kuriame dabar esame“, – kalbėjo jis.
Visus metus Ž.Grigaitis dovanas renka palengva, apmąstydamas, ko žmogui iš tikrųjų reikia. Pirmąsias spėjo išrinkti dar kovą, o dovanomis savo bičiulius lepinti pradėjo nuo lapkričio vidurio. Jis negali pakęsti to etapo, kaip paskutinę minutę visi siaubia prekybos centrus ir dovanoja ką tik akis užmato parduotuvės vitrinoje.
„Tragiška, kai atplėšęs dovanas pamatai penkias poras kojinių ir septynis kaklaraiščius. O aš mąstau, pakuoju, rašau atvirukus. Tikriausiai esu pirmas žmogus, kuris Kalėdų dovaną įteikia taip anksti“, – sakė jis.
Elle jis taip pat jau išsiuntė specialiai pagamintą staigmeną iš jo papuošalų kolekcijos. Dėl sudėtingo susisiekimo Australijoje vyras tikisi, kad mylimąją dovanos pasieks bent iki Naujųjų metų.
„Tegul lieka maža paslaptis, ką jai padovanosiu. (Šypsosi.) Dabar Australijoje vasara, nėra renginių, neįsivaizduoju, kaip jie visą šį sustabdymą ištvers. Jie kitokie – negali sėdėti namuose“, – pabrėžė jis.
Tie, kurie pažįsta Ž.Grigaitį, puikiai žino, kad jis – tikra vakarėlių siela, negalinti gyventi be kelionių. Vyras numojo ranka – tokia sielos ramybė jam buvo būtina.
„Galbūt pasižiūrėjimas į daugelį dalykų iš šono ir tas sustojimas kiekvienam žmogui naudingas. Tik taip mes priimame ir mokame savo vidinį kodą perskaityti. Man tai nėra tragedija. Man tai įvertinimas ir pagalvojimas, į ką tas sustojimas pavirto. O jis pavirto į naują papuošalų kolekciją, vėl pradėjau mokytis prancūzų kalbos“, – teigė jis.
Ž.Grigaičio idėjos ir planai virte virė ir buvo suplanuoti visiems metams į priekį. O dabar jis juokauja, kad taip ilgai namuose dar negyveno.
„Išėjimas iš komforto zonos ir supratimas, kad turiu būti čia, man buvo visai naudingas. Namai jau pradėjo nervinti, man norisi viską juose keisti, be to, garažą tris kartus sutvarkiau. Ir ten vis randu naujų dalykų – ten yra penkiolika lagaminų, o kiekviename jų kažką juk atrandu“, – šypsojosi jis.
