„Mama visada vos tik žiemai prasidėjus sakydavo: „Žiemą būna gerai, žiemą būna Kalėdos.“ Man šis posakis ir dabar skamba ausyse vos tik prasideda žiema. Visuomet laikydavomės dar prosenelių puoselėtų tradicijų tėvelių namuose Kūčių naktį, tad atsinešiau visa tai ir į savo namus. Kalėdų rytą visada pasirodydavo Kalėdų Senelis, nešinas dovanomis“, – prisiminė ji.
Šiais metais drauge su gausia šeima V.Repčenkaitei sutikti didžiųjų švenčių nepavyko dėl pandemijos, tačiau, nepaisant to, moteris vis tiek į savo namus įnešė švenčių dvelksmo.
„Jei tik galėčiau, visas Kalėdas norėčiau sutikti tėvų ir sesers šeimos draugijoje... Net kai švenčiame Kalėdas atskirai, vis tiek viską darau pagal šeimos tradicijas ir man tai labai brangu“, – sakė ji.
Būdama vaikas, kaip ir įprasta, ji labiausiai laukdavo dovanų. O dabar atmintyje įstrigęs nepaprastas šventės jaukumas.
„Kai susirinkome pas tėvelius su savo vaikais ir mano mama sukūrė su anūkais spektaklį... Tai buvo kažkas įstabaus – matyti tą močiutės ir anūkų santykį ir visos mūsų šeimos bendrystę.
Per Kalėdas visuomet atvyksta ir mamos brolis su šeima, tėvelių namuose skamba juokas, liejasi istorijos ir pasirodymai“, – savo šventes apibūdino moteris.
Didžiulė laimė jai – kai visi sveiki ir susiburia kartu. Tuomet ir įvyksta didžiausias stebuklas.
„O istorine prasme tai be galo ypatinga naktis. Ne veltui nuotaika šiuo šventiniu metu tokia pakylėta, žmonės iš tiesų pasidaro atlaidesni, geresni, jautresni. Argi tai ne stebuklas?“ – šypsojosi ji.
