„Žydi viskas, prie ko prisilietė ankstyva saulės šiluma. Čia Velykas pradedame švęsti nuo ketvirtadienio. Didysis ketvirtadienis – paskutinė biblinė vakarienė“, – pasakojo ji.
Danguolė pasakojo, kad kiekvienas Ispanijos regionas šią šventę švenčia skirtingai. Tradicija marginti kiaušinius Katalonijoje beveik išnykusi, o prie pusryčių stalo jų niekas nedaužo ir netikrina lukšto stiprumo.
„Palmių sekmadienis nė iš tolo neprilygsta lietuviškam Verbų sekmadieniui su spalvingomis, išradingomis ir unikaliomis verbomis – labai jau kuklios tos ispaniškos palmių šakelės. Pagrindinis Velykų saldumynas, skaičiuojantis šimtmečius, – „Mona de Pasqua“.
Tai – svarbiausias šios šventės akcentas visoje Katalonijoje ir Balearų salose, simbolizuojantis didžiojo pasninko pabaigą.
Be išimties šis tortas puošia kiekvienos šeimos stalą, o graži šios tradicijos detalė yra ta, kad „Mona de Pasqua“ perka krikšto tėvai ir dovanoja savo krikšto vaikams antrą Velykų dieną“, – apie Velykas Ispanijoje kalbėjo D.Pečiukonytė-Juan Font.
Dekoruoti namus taip, kaip ji įpratusi – nuotaikingai, spalvingai ir išradingai, Katalonijoje nėra priimta.
Danguolė šiais metais sugalvojo iš kokosų riešutų kevalų sukurti mažą velykinę salą, kurioje puikuojasi dekoratyvinis augalas, šiuo metu moters namų terasoje žydintis gražiais geltonais ir oranžiniais žiedais.
„Šioje pievoje karaliauja keraminiai paukščiai ir spalvoti margučiai – be jų niekaip neįsivaizduoju Velykų nuotaikos. Pati kiaušinius marginu tik natūraliomis priemonėmis. Labai mėgstu vienspalvius, ryškiai intensyvius.
Jei sutrinsite šviežių gervuogių ir jų sultyse palaikysite kiaušinius, gausite tamsiai vyšninius margučius. Jei kiaušinius išvirsite su šafranu, jie bus įspūdingos geltonos spalvos. Kai sutrinu daug šviežių mėtų, jų sultyse verdami kiaušiniai būna ryškiai žalios spalvos“, – idėjomis dalijosi moteris.