Vilniečiams ir miesto svečiams pristatyta Ludwigo A. Minkaus baleto „Paquita“ premjera.
Šis baletas – tai pirmasis choreografo Martyno Rimeikio ir kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus bendras pastatymas.
Dviejų baleto kūrinių vakaras skirtas visiems baleto gurmanams, vertinantiems ir baleto plastikos grožį, ir bendrą kūrinių estetiką, ir visiems baleto mėgėjams, pasiilgusiems gražaus, kokybiško ir profesionalaus baleto meno.
Pirmoje dalyje pristatyta premjera – klasikinio L. A. Minkaus baleto „Paquita“ garsusis Grand pas classique.
Baletas, sukurtas 1846 m. Paryžiuje, po metų, 1847 m. triumfavo Sankt Peterburgo Marijos teatre, ir tai buvo pirmasis tame teatre Mariaus Petipa pastatytas baletas.
Teatro repertuare, kiek atnaujintas ar redaguotas, šis spektaklis buvo iki 1926 metų.
XX a. nusistovėjo tradicija atskirai rodyti antrąjį baleto „Paquita“ veiksmą, garsųjį Grand pas classique, kaip vieną nuostabiausių klasikinio baleto šedevrų.
Remdamiesi M.Petipa, savąją jo interpretaciją yra pristatę daugelis žymiausių choreografų – Rudolf Nurejev, Oleg Vinogradov, Pierre Lacotte, Aleksej Ratmanskij ir kiti.
LNOBT pastatymas kvietė gėrėtis ne vien naujai skambančia versija, specialiai sukurtais nuostabaus grožio Juozo Statkevičiaus kostiumais, uždegančia L. A. Minkaus muzika bei puikiu baleto trupės šokiu.
Antroje vakaro dalyje pristatytas įspūdingasis M. Ravelio – K. Pastoro „Bolero“.
Šio mini spektaklio premjera LNOBT įvyko 2015 m.
Pasak choreografo K. Pastoro, jo „Bolero“ versija grįžta prie paties M. Ravelio sumanymo.
„Perskaičiau, kad Ravelis savo kūrinio inscenizaciją įsivaizdavo kaip veiksmą fabriko fone po atviru dangumi. Tai tarsi turėjo atspindėti mechaninį jo muzikos pobūdį. Todėl nutariau baleto veiksmą įkurdinti tuščioje erdvėje, kurios pagrindinis vaizdinis elementas – milžiniškas stačiakampis, kas tam tikra prasme atitinka Ravelio sumanymą. Vis dėlto šiame balete vyrauja muzika, todėl svarbu, kaip žiūrovas ją suvoks, kokias ji sukels asociacijas ir jausmus. Kad ir ko siekė Ravelis, tai emocinga, erotiška ir veržli muzika. Tuo vadovaudamasis sukūriau baletą, kurio pagrindinis motyvas – moterų ir vyrų sąveika“, – apie savąjį baletą kalba choreografas K.Pastoras
