Epidemiologė R. Lingienė prisiminė vaikystę: „Tai jaukumo ir saugumo kupinos akimirkos“

Žurnalas „Stilius“ kiekvieną savaitę žinomiems žmonėms užduoda savaitės klausimą.

Rolanda Lingienė.<br>Ana Rosso nuotr.
Rolanda Lingienė.<br>Ana Rosso nuotr.
 Marija Grabštaitė.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Marija Grabštaitė.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Patrikas Ribas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Patrikas Ribas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Vaclovas Daukintis<br>D.Umbraso nuotr.
Vaclovas Daukintis<br>D.Umbraso nuotr.
Rolanda Lingienė.<br>Ana Rosso nuotr.
Rolanda Lingienė.<br>Ana Rosso nuotr.
Rolanda Lingienė.<br>Ana Rosso nuotr.
Rolanda Lingienė.<br>Ana Rosso nuotr.
Rolanda Lingienė.<br>Ana Rosso nuotr.
Rolanda Lingienė.<br>Ana Rosso nuotr.
Rolanda Lingienė.<br>Ana Rosso nuotr.
Rolanda Lingienė.<br>Ana Rosso nuotr.
Rolanda Lingienė.<br>Ana Rosso nuotr.
Rolanda Lingienė.<br>Ana Rosso nuotr.
Rolanda Lingienė.<br>Ana Rosso nuotr.
Rolanda Lingienė.<br>Ana Rosso nuotr.
Rolanda Lingienė.<br>Ana Rosso nuotr.
Rolanda Lingienė.<br>Ana Rosso nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Jul 4, 2021, 6:03 PM, atnaujinta Jul 8, 2021, 4:37 PM

Šį kartą pasiteiravome, koks ryškiausias jų prisiminimas.

Verslininkas Vaclovas Daukintis (57 m.)

Vaikystėje auginau triušius. Vieną rytą mama mane pakėlė ir pasakė, kad katinas vieną jų papjovė. Išsigandęs nuėjau pasižiūrėti, ar tikrai, o ten, pasirodo, katinas pagavo laukinį kiškį ir parsinešė jį namo.

Galvoje įstrigusi dar viena istorija, kai su broliu gulėjome ligoninėje. Abu sirgome plaučių uždegimu, karščiavome. Vieną dieną Mosėdžio ligoninės gydytojas, Akmenų muziejaus įkūrėjas Vaclovas Intas pasiteiravo manęs, kuo norėčiau būti. Atsakiau, kad kunigu. Iki šiol tai prisimenu.

Epidemiologė Rolanda Lingienė (56 m.)

Prisiminimas iš labai ankstyvos vaikystės, kuris dažniausiai iškyla prieš akis, susijęs su močiute ir visu jos skleistu gerumu.

Tai jaukumo ir saugumo kupinos akimirkos, kai močiutė ištraukdavo iš krosnies ką tik iškeptą duoną ir aš ja, dar karšta, mėgaudavausi su tą dieną sumuštu sviestu. Iki dabar puikiai menu tos duonos skonį ir nepakartojamą aromatą.

Dėl teisybės reikia pripažinti, kad močiutė nelabai palaikydavo tokį mano užkandžiavimą. Ir ne be pagrindo: neretai nuo karštos duonos įvykdavo kai kas nenumatyta. Bet kaip nenusileisi mylimiausios anūkės nekaltam įgeidžiui?

Dainininkė Marija Grabštaitė (27 m.)

Jaukiausias mano vaikystės prisiminimas susijęs su seneliu ir kelione po Lietuvą. Mudu keliavome tik dviese, buvo be galo gera klausytis jo istorijų apie jaunystę, gyvenimą.

Parsivežiau daug žinių apie mažus miestelius ir jų bažnyčias, kurias mano senelis fotografuodavo. Jis turėjo svajonę jas visas sudėti į vieną albumą ir išleisti.

Senelio žinios ir išmintis tiek vaikystėje, tiek iki šiol yra gražiausi ir brangiausi prisiminimai.

Verslininkas Patrikas Ribas (26 m.)

Vaikystėje penktadienis man buvo laukiamiausia ir mieliausia savaitės diena. Tądien švęsdavome šabą.

Smagiausia šios izraeliečių šventės dalis – kad po visų savaitės darbų artimiausi žmonės susirenka prie bendro stalo, mėgaujasi tradiciška šabo vakariene ir vienas kito draugija. Tai itin graži ir sveikintina tradicija, nes skatina puoselėti draugystę.

Labai jos ilgiuosi, nes dabar visi esame išsiskirstę po visą pasaulį ir šabo vakarienės susitinkame labai retai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.