Choreografas Albertas Lagunovičius (44 m.)
Vartydamas savo vaikystės nuotraukas maloniai nustembu, kaip stilingai būdavau aprengtas. Ačiū, Mama.
Atsimenu, visad atrodė, jog mano ausys labai didelės, bet dabartinėmis akimis taip jau neatrodo. Puikios ausys. Labai patinka nuotraukose detaliai apžiūrėti to laiko baldus.
Tinklaraštininkė Ieva Swan (30 m.)
Vaikystės nuotraukas žiūriu ne itin dažnai. Tačiau kai atsiverčiu senus nuotraukų albumus, pastebiu savo aprangos stilių. Vaikystėje išbandžiau begalę jų.
Buvau ir pankė, ir rokerė, vaikščiojau apsmukusiais drabužiais. Džiaugiuosi, kad tiek išbandžiusi radau save.
O apskritai nuotraukos iš vaikystės man kelia geriausias emocijas. Žiūrėdama jas visuomet nusikeliu į tą praeities momentą.
Verslininkas Ąžuolas Žvagulis (35 m.)
Žiūrėdamas į vaikystės nuotraukas dažniausiai jaučiu ilgesį, bet labai dažnai vaikystės nuotraukos mane ir pralinksmina.
Turėjau labai smagią vaikystę, daug keliavome, o dar kiek išdaigų su broliu kartu esame iškrėtę.
Tai visada kelia man šypseną.
Dizainerė Diana Vapsvė (37 m.)
Galbūt tai pasirodys keista, bet man iki šiol savo vaikystę prisiminti nėra lengva.
Skaudžios netektys, patirti iššūkiai ir begalinė vienatvė džiaugsmo nesuteikia. Jei atvirai, stengiuosi nežiūrėti vaikystės nuotraukų, negrįžti ten, kur patyriau daug skausmo, o gyventi dabartimi ir svajoti apie spalvotą ateitį.
Noriu čia ir dabar mėgautis tuo džiaugsmu, kurį susikūriau su šeima.
