– Kas jus įkvepia gyventi?
– Tai, kad kažko dar nežinau, dar nebandžiau ir dar galiu svajoti apie ką nors manydamas, jog tai yra geriau, nei iš tikrųjų yra.
– Kaip atkreipti jūsų dėmesį?
– Atkreipti mano dėmesį labai paprasta, bet išlaikyti jį galima išmintimi, aiškiu, ramiu kalbėjimu, kur teiginiai ne kartojasi, o protingai papildo vienas kitą. Kitu atveju labai greitai pradeda drebėti viena koja ir dėmesys kur nors nukrypsta.
– Koks patinka patiekalas?
– Šiuo metu – plovas.
– Mėgstamiausias kvapas?
– Kepamos mėsos. Arba ambros.
– Geriausia gauta dovana?
– Tokios dovanos kaip draugų surengta šventė dažniausiai baigiasi, o prie daikto pripranti arba jis praranda aktualumą. Su geru patarimu jau kitaip. Tai – dovana amžinybei. Todėl ji geriausia, vertingiausia ir gaunama be progos, kartais dovanojančiam žmogui net nežinant, kad jis ką nors dovanoja.
– Jei pasaulyje yra rojus, tai...
– Dieną – darbovietėse, o naktį – zujantis Niujorkas.
– Be ko diena prarastų prasmę?
– Be galimybės ir valios išbandyti ką nors naujo arba ką nors padaryti kitaip, nei darei iki tol, siekiant asmenybės augimo ir geresnių darbo rezultatų.
– Kaip atsipalaiduojate?
– Miegodamas. Galiu miegoti bet kur, bet kada ir beveik bet kokia poza.
– Kas padeda kovoti su neigiamomis emocijomis?
– Vėlgi geriausiai miegas. Dar padeda protas, kuriam irgi reikia miego ir kuris savo ruožtu padeda atpažinti emociją, suvokti jos atsiradimo priežastis ir surasti sprendimą toje konkrečioje situacijoje.
– Blogiausias įprotis?
– Jei tai nebėra iššūkis, dažnai tai nusibosta. Kai vieną kartą ką nors padarau labai gerai ir įrodau sau, kad galiu, noras išbandyti ką nors naujo neretai nugali valią sistemingai daryti tai, kas pavyksta.
– Ką naujo norėtumėte išmokti?
– Dainuoti. Labai mėgstu, bet labai nemoku.
– Kokią garsenybę norėtumėte pakviesti į pasimatymą?
– Kadaise labai norėjau pasikviesti Cheryl Cole tiesiog dėl to, kad man ji tuomet buvo gražiausia moteris pasaulyje. Jeigu šiaip kur nors papietauti, eičiau su aktoriumi Billu Murray. Atrodo, kad tai galėtų būti labiausiai improvizacijos kupini pietūs mano gyvenime.
– Jei nebūtumėte tas, kas esate, kuo norėtumėte tapti?
– Krepšininku.
– Kur, jei ne Lietuvoje, norėtumėte gyventi ir kodėl?
– Kaip minėjau, man labai artimas atrodo Niujorko ritmas, tačiau norėčiau ten gyventi tik tada, jei pats būčiau to ritmo dalis – nenorėčiau ten gyventi praeidamas „pro šalį“ to gyvenimo. Patinka ir bendras to miesto vaizdinys – nedaug tokių miestų, kuriuose tarsi nėra už juos didesnių žmonių. Dar turiu tolimą svajonę kada nors pastudijuoti kuriame nors iš dešimties geriausių pasaulio universitetų. Tada gyvenčiau ten, kur tie universitetai yra. O šiaip Lietuva yra labai protingų žmonių kraštas ir didžiulių galimybių šalis.
– Drąsiausias sprendimas?
– Nuolat imtis darbų, apie kuriuos nieko neišmanau. Imuosi tam, kad pradėčiau išmanyti ir kad ką nors sau įrodyčiau.
– Įsimintiniausias nuotykis?
– Trys savaitės JAV, aplankant bene visą šalį, ir apie 20 interviu įvairiuose tos šalies miestuose filmuojant Lietuvos krepšinio šimtmečiui skirtą dokumentikos ciklą.
– Ką visada galima rasti jūsų šaldytuve?
– Turbūt kad nuolat ten yra tik sviesto.
– Vaisiai ar saldumynai?
– Desertui visada geriau kokia nors dešra ar lašiniai su kokia nors daržove, ypač jei tai šviežiai raugtas agurkas. Galėčiau lengvai gyventi, jei ir vaisiai, ir saldumynai išnyktų. Žinoma, jei dėl vaisių man sveikata neprieštarautų.
– Mėgstamiausias posakis?
– „Visiems ateina laikas, kai reikia kur nors eiti“ – iš Fiodoro Dostojevskio „Nusikaltimo ir bausmės“.
– Kokia knyga ar filmas labiausiai įsiminė?
– Knyga – Friedricho Nietzsche „Štai taip Zaratustra kalbėjo“. Filmas – „Pasiklydę vertime“.
– Koks jūsų telefono darbalaukis?
– Toks, koks buvo ką tik įsigijus telefoną.
– Kokią kosmetiką naudojate?
– Tokią, kokią užtepa grimuotojos. (Šypteli.)
– Meilė – tai...
– Kai gero darymas kitam teikia laimę pačiam.
– Kaip jus turėtų vertinti ir prisiminti kiti žmonės?
– Norėčiau tapti legenda.
