„Palikus snieguotą ir apsiniaukusį Vilnių ūpą pakelia vien ryškios spalvos: saulėti paplūdimiai, žydra jūra ir daug žalių vėjyje besisupančių palmių“, – kalbėjo Kristina.
Ši kelionė – be jokio išankstinio plano. Kaip sakė K.Kulbušauskaitė, ji buvo būtina po itin darbingos praėjusių metų pabaigos.
„Norėjau pailsinti tiek kūną, tiek sielą, atgauti jėgas. Smagiausia kelionės dalis – niekur neskubėti ir pabusti be jausmo, kad kur nors vėluoju. Man tai didžiausia Azijos dovana, tad laiką skiriu sau. Galimybė atsiriboti leidžia sugrįžti su nauju kvėpavimu, naujomis idėjomis, kad vėl atrasčiau malonumą atlikdama kasdienes užduotis“, – pabrėžė Kristina.
Net per atostogas ji keliasi pusę septynių – pasitinka saulę su rytine mankšta, stebi plaukiančius debesis ir mėgaujasi kavos puodeliu.
„Iki pietų skiriu laiką kūrybiniams projektams, knygoms ir vietovei tyrinėti. Taip gera turėti penkias valandas, kol atsikelia Lietuva. Jai pabudus įsikuriu savo biure po palme“, – atostogų malonumais dalijosi K.Kulbušauskaitė.