J. Statkevičius papiktino visuomenę neišsakydamas savo pozicijos apie Ukrainoje vykstančią Rusijos invaziją. Daugelis nusivylė pamatę, kaip žinomas šalies dizaineris ignoruoja Ukrainoje vykstančius neramumus ir pažėrė jam kritikos.
Skandalingu jo pasisakymu dalijosi mados namų „Mas 924“ įkūrėja Monika Kazakevičiūtė-Kriščiūnienė, dainininkas Vaidas Baumila ir kiti.
Šaršalas kilo po to, kai J.Statkevičius į instagramo paskyrą įsikėlė savo nuotrauką.
„#Happy, #relax, #no tv propaganda, #no panic, #best to dream“ (liet. laimingas, atsipalaidavęs, ne tv propogandai, ne panikai, svajonės), – tokios grotažymės lydėjo nuotrauką. Netrukus, sulaukęs kirčių, Juozas persigalvojo ir savo instagramo paskyrą užtvindė Ukrainą palaikančiomis nuotraukomis.
Pirmadienį dizaineris pranešė apie priimtą sprendimą.
„Esu už Ukrainą ir prieš Rusijos agresiją. Esu kategoriškai prieš rusų TV skleidžiamą propagandą. Bet suprasdamas žmonių nepasitenkinimą atsistatydinu iš „L‘Officiel Lithuania“ vyriausiojo redaktoriaus pareigų“, – rašė jis.
Šią žinią oficialiai išplatino ir „L‘Officiel Lithuania“.
„Žurnalo pozicija visada buvo ir liks aiški: esame griežtai prieš Rusijos karinę agresiją ir visa širdimi palaikome Ukrainos tautą.
Reaguodamas į susidariusią situaciją Juozas Statkevičius palieka vyriausiojo redaktoriaus pareigas“.
2017-aisiais Rusijos prezidentą V.Putiną šlovinančiame Kremliaus portale „Sputnik“ dizaineris davė dviprasmiškai vertinamą interviu. J.Statkevičius žurnalistui išklojo, ką galvoja apie lietuvių masinę emigraciją ir kodėl gimtojoje šalyje stengiamasi iš jo padaryti „Tautos priešą“.
Pateikiame J. Statkevičiaus skandalingą interviu 2017-aisiais:
– Sprendžiant iš visko, Juozai, pats jūs taip ir nepabėgote iš Lietuvos, nors ir raginote kitus tai padaryti. Kas gi jus privertė apie tai parašyti feisbuke?
– Mes jau 25 metus, tiksliau, 27 metus esame nepriklausomi, o aplink mus visi priešai. Lenkai – priešai, rusai – priešai, latviai taip pat priešai. Bet kaimynų niekada nepakeisi. Taigi, reikia rasti būdą, kad gyventume taikiai. Taip, aš esu dailininkas, ir, galbūt, nieko nesuprantu užsienio politikoje. Bet to, kas vyksta Lietuvoje, jau neįmanoma pakęsti. Politikų, kurie nuolat „dainuoja“ iš televizoriaus ekranų, tiesiog neįmanoma klausytis.
Kadangi viskas, ką jie sako, tik tauškalai, tauškalai ir dar kartą tauškalai. Jie, viena vertus, nenutrūkstamai teigia, kad aplink priešai, o kita vertus, pareiškia, kad netrukus bus geriau. Klausimas: kada būtent bus geriau? Praėjo daugiau nei ketvirtadalis amžiaus, bet jokio pagerėjimo nesimato! Priešingai, viskas tik blogėja. Kodėl gi mes stebimės, kad emigracija iš Lietuvos yra tokia didelė. To neįmanoma kęsti.
Skaičiai pranoksta visas ribas. Kiek jau galima tylėti? Štai aš ir neištvėriau — išreiškiau ant savo galvos savo nuomonę feisbuke. Iškart atsirado „herojų“, kurie mane pradėjo, atsiprašant, pilstyti purvais (pokalbyje su žurnalistu drabužių dizaineris panaudojo stipresnį žodį, – red.). Tokių komentatorių visada užtenka. Aš stebiuosi: visi gyvena, sukandę dantis, bet tuo pačiu metu jie šaukia, kaip aš nemyliu Lietuvos.
– O jūs iš tiesų jos nemylite?
– Na, ką jūs. Jei aš jos nemylėčiau, tai labai senai būčiau išvažiavęs, kaip ir šimtai tūkstančių kitų lietuvių. Aš lengvai galėčiau gyventi bet kurioje kitoje šalyje. Bet viskas, ką darau, darau mano mylimos Lietuvos labui. Bet kodėl aš turiu tylėti? Aš gi neatrandu nieko naujo. Šiandien lengviau dirbti kasininke Londone, o ne Lietuvoje, turint aukštąjį išsilavinimą. Aš visiškai ne Lietuvos priešas ir visiškai neskatinu masiškai emigruoti. Aš tenoriu vieno – realių pokyčių šalies viduje. Ir tebūnie, aš tapsiu tautos priešu, jeigu tai bus mylimos Lietuvos labui!
– Nepaisant to, jūs pašalinote skandalingą užrašą.
– Aš periodiškai valau savo Facebook puslapį nuo senos informacijos. Pas mane ten labai daug įvairiausių užrašų. Tačiau paradoksas tas, kad atkreipė dėmesį tik į šį. O jei aš pasakoju, kaip parodžiau savo kolekciją kur nors Ciuriche ar Maskvoje, tai į tokius pranešimus nekreipia dėmesio. Žurnalistams reikia tik kažko karšto. Taigi, jie ir įsikibino, pavertę mane tautos ir Lietuvos priešu.
Nors aš tiesiog išreiškiau savo nuomonę. Manau, turiu tam pilną teisę, kaip ir kiekviens kitas žmogus. Aš myliu tiesą ir visada sakau tai, ką manau, be jokios atodairos. Kai aš buvau jaunas, man nerūpėjo, kas vyksta šalyje, aš daugiau galvojau apie savo karjerą. O dabar aš jau pasenau: spalio 15 dieną man sukako 49 metai. Galiu tvirtai pasakyti, kad nemažai nuveikiau Lietuvai. Todėl, manau, turiu teisę garsiai išreikšti savo nuomonę.
– Jūs, kaip ir anksčiau, dirbate su Maskva. Nors dabar daugelis bijo turėti reikalų su Rusija.
– Na ką jūs. Tai mano mylimiausia šalis. Kaip aš galiu nutraukti ryšius su Maskva, kur aš turiu daug draugų?! Tik Vachtangovo teatre aš padėjau Rimui Tuminui pastatyti 5 spektaklius. O gruodžio mėnesį Maskvos meno teatre aš padėsiu Alai Sigalovai. Aš dievinu Rusiją. Ir niekas neuždraus man draugauti su rusais. Man tai geriausi, įdomiausi draugai.
– Žinote, kai kurie mano draugai iš Maskvos, apsilankę Lietuvoje, atsiliepia apie ją su susižavėjimu. Sako, kad Vilnius labai gražus miestas.
– Taigi, jie lankėsi ten kaip turistai. Atvažiavo ir išvažiavo. Jie pamatė išorines europietiškas dekoracijas. Iš tiesų padėtis Lietuvoje yra labai bloga. Ir tai dar švelniai pasakyta. Čia aš panaudočiau keletą stiprių rusiškų pasakymų. Bet geriau nedarysiu to… Jei padėtis būtų nuostabi, kiekvienais metais iš Lietuvos neišvyktų 30-40 tūkstančių žmonių. Kad atvykęs turistas suvoktų tiesą, reikia pasivaikščioti ne po centrines gatves, o nuvykti į kokį nors miegamajį rajoną ir pasikalbėti su vietiniais gyventojais. Pensininkai gauna per mėnesį po du šimtus eurų. Ar tai normalu? Mano mama dirbo visą gyvenimą, o dabar aš ją išlaikau. Jau dvidešimt metų. Ir taip kiekvienoje šeimoje. Atlyginimai taip pat labai maži. O kai įvedė eurą, kainos iškart pakilo. Kai kur net tris kartus. Kaip gyventi? Štai žmonės ir bėga iš Lietuvos.
– Situacija gali pasikeisti į gerąją pusę?
– Tai gali įvykti tik pasikeitus valdžiai, įskaitant prezidentą. O kol kas mus nuolat puola Rusija. Juokinga girdėti, kiek kartų ji jau mus puolė. Beveik kasdien tankai pas mus važiuoja. Tiesą sakant, lietuviška propaganda jau įgriso. Tai kvaila! Na ką, ką Rusijai čia, Lietuvoje, veikti? Kam mes jai?
– Ar nebijote taip drąsiai pasisakyti?
– Taigi sakau tiesą. Jei mane kas nors nušaus, tegul nušauna. Ką čia padarysi… Pakartosiu, aš nieko neišgalvoju, aš sakau tikrą tiesą. O tiesa visada nepatogi. Ir mes vis laukiame, laukiame, kada gi bus geriau. O niekas nesikeičia. Jau 27 metus…
