– Kas jus įkvepia gyventi?
– Galimybė mokytis naujų dalykų, perkurti, analizuoti realybę, keistis ir pažinti daugybę įdomių, talentingų žmonių. Taip pat nuolatinis judėjimo jausmas ir kaita, supratimas, kad daug dalykų dar prieš akis.
– Kaip atkreipti jūsų dėmesį?
– Sėdėti ar stovėti susimąsčius, lyg spręstum labai didelį filosofinį klausimą. Arba su humoru ir drąsiai rėžti viską tiesiai šviesiai, be pagražinimų. Dažniausiai atkreipiu dėmesį į žmogaus kalbą ir balso toną.
– Koks patiekalas patinka?
– Labiausiai patinka vieno dubenėlio patiekalai („bowl“), viskas, kas trašku, su įvairiomis sėklomis, riešutais. Taip pat maistas, kuriame daug atskirų ingredientų ir skonių, kuriuos gali patyrinėti.
– Mėgstamiausias kvapas?
– Cinamono. Dar patinka kvepalai, turintys medžio, bambukų, verbenų natų.
– Geriausia gauta dovana?
– Daiktų nesureikšminu. Iš gamtos ir genetinių dovanų labiausiai vertinu gebėjimą susikaupti, dėmesingumą, iš nematerialių dovanų – žmones, kurie mane supa.
– Jei pasaulyje yra rojus, tai...
– ... jis yra mūsų galvose, nepriklausomai nuo išorinių aplinkybių.
– Be ko diena prarastų prasmę?
– Be bendravimo, gero pokalbio ir dalijimosi emocijomis, išgyvenimais, gebėjimo kasdien bent truputį tobulėti ar išmokti ką nors naujo. Tai gali būti labai minimalu – viena mintis ar žodis.
– Kaip atsipalaiduojate?
– Vaikščiodama, klausydamasi tinklalaidžių psichologinėmis temomis, bendraudama su šeima, draugais arba vieną po kitos žiūrėdama naujo serialo, į kurį įninku, serijas. Vis dėlto geriausiai atpalaiduoja meditacija ir laikas sau be medijų, telefono ir komunikacijos.
– Kas padeda kovoti su neigiamomis emocijomis?
– Manau, kad su emocijomis kovoti nereikia, tai yra beprasmiška. Išjausti ir sutrumpinti nemalonias emocijas anksčiau padėdavo bėgimas ir vaikščiojimas, dabar padeda meditacija ir gebėjimas save sąmoningai pastebėti, įsivardinti emociją ir kodėl ji kilo, padaryti pauzę, neįsitraukti į ją. Dar man labai padeda galvojimas „kaip įdomu, tai tik dar viena problema ar iššūkis, kurį išspręsiu, viskas gyvenime nebūna ir negali būti gerai“. Normalizavimas to, kad kartais nutinka kažkas sudėtingo, neplanuoto ir nemalonios emocijos yra gyvenimo dalis. Sako, kad nėra teigiamų ir neigiamų emocijų, tiesiog kai kurios mums yra nemalonios.
– Blogiausias įprotis?
– Pertraukinėti kitus žmones, negalėti išklausyti iki galo ir plaukų sukimas. Kamuoja kaip koks nervinis tikas, esu labai pakenkusi plaukams, o kirpėja kaskart pamačiusi giliai atsidūsta.
– Ką naujo norėtumėte išmokti?
– Daugybę dalykų. Man atrodo, kad mokytis reikia nuolat ir tai yra gyvenimo prasmė. Dabar labai domina psichologija, filosofija, norėčiau baigti jų studijas ir pasigilinti rimčiau, o ne tik laisvalaikiu. Taip pat norėčiau mokytis šokio, tapybos, vizualiųjų menų, o labiausiai – muzikos prodiusavimo ir skambinti pianinu.
– Ko visada galima rasti jūsų šaldytuve?
– Beveik visada yra kiaušinių ir uogienių.
– Vaisiai ar saldumynai?
– Riešutai.
– Mėgstamiausias posakis?
– Turiu jų keletą: „Net jei viskas nebus gerai, tu tai ištversi“, „Gyvenimas yra įdomus ir rainas“, „Bet tai kokia bus įdomi gyvenimo istorija!“
Anksčiau labai patiko „per aspera ad astra“ (per kančias į žvaigždes), dabar linkstu prie „quand meme“ (vis tiek, nepaisant nieko) – šis labiau atitinka dabarties atkaklumą.
– Kokia knyga ar filmas labiausiai įsiminė?
– Tikrai yra daugybė. Šiuo metu mano smegenys užvaldytos „Matricos“ trilogijos, pamenu, kad tikrai sukrėtė ir patiko „Švytėjimas“, „Kovos klubas“, „Santuokos istorija“, „Drugio efektas“, „Pradžia“, „Septyni“, Quentino Tarantino filmai, be abejo, serialas „Tvin Pyksas“.
Mėgstamų knygų turiu daug, esu Franzo Kafkos, Fiodoro Dostojevskio, Hermanno Hesse, kitų egzistencialistų gerbėja. Dabar skaitau daug negrožinės literatūros, bet labai patinka kol kas vis dar skaitoma Hanyos Yanagiharos knyga „Mažas gyvenimas“.
– Kokią kosmetiką naudojate?
– Nieko prabangaus. Kadaise naudojau labai daug kosmetikos, buvau iš tų, kurie nenueitų į parduotuvę be grimo, tačiau šiuo metu kasdien kosmetikos nenaudoju visai. Vis dėlto kreipiu daugiau dėmesio į tai, kas turi ilgalaikį ir stipresnį efektą.
– Meilė – tai...
– ... pasirinkimas, susitarimas ir įsipareigojimas būti atsakingam už ateitį bei iššūkius, bendradarbiavimas ir noras kurti kartu.
– Kaip jus turėtų vertinti ir prisiminti kiti žmonės?
– Labai tikiuosi, kad mane vertins pirmiausia kaip išmintingą žmogų, o tame telpa ir nuoširdumas, atvirumas, tikrumas, vertybinis požiūris.
Stengiuosi nemeluoti nei sau, nei kitiems, tikiuosi, kad aplinkiniai tai pastebi ir vertina.
