– Kas jus įkvepia gyventi?
– Noras, kad vaikai galėtų didžiuotis savo tėčiu.
– Kaip atkreipti jūsų dėmesį?
– Tiesiog užtektų pasisveikinti.
– Koks patinka patiekalas?
– Keptas lietuviškas sūris.
– Mėgstamiausias kvapas?
– Miško po lietaus.
– Geriausia gauta dovana?
– Trys vaikai.
– Jei pasaulyje yra rojus, tai...
– ... yra ir pragaras.
– Be ko diena prarastų prasmę?
– Tikriausiai be saulės.
– Kaip atsipalaiduojate?
– Labai patinka dainuoti ir šokti vienam, kai aplink nėra jokių akių ir ausų.
– Kas padeda kovoti su neigiamomis emocijomis?
– Geriausias mano vaistas yra žygiai arba bent jau trumpas prasibėgimas.
– Blogiausias įprotis?
– Tingėjimas.
– Ką naujo norėtumėte išmokti?
– Produktyviai išnaudoti kiekvieną dienos minutę.
– Kokią garsenybę norėtumėte pakviesti į pasimatymą?
– Labai ilgai galvojau ir supratau, kad tikriausiai visi, kurie man labai įdomūs, jau gyvena rojuje.
– Jeigu nebūtumėte tas, kas esate, kuo norėtumėte tapti?
– Vienareikšmiškai norėčiau būti aukščiausio lygio krepšininku. Norėčiau žaisti NBA.
– Kur, jei ne Lietuvoje, norėtumėte gyventi?
– Turiu svajonę apeiti Žemę, tuos dešimt gyvenimo metų skirčiau įvairioms kultūroms paliesti.
– Drąsiausias sprendimas?
– Išvykti su dviem mažamečiais vaikais ir nėščia žmona pagyventi į džiungles.
– Įsimintiniausias nuotykis?
– Solo žygis Vilnius–Karklė praėjusią vasarą.
– Ko visada galima rasti jūsų šaldytuve?
– Varškės, kiaušinių, pieno ir visko, ko nepabaigė vaikai vakar.
– Vaisiai ar saldumynai?
– Norėčiau sakyti vaisiai, bet, man rodos, pameluočiau.
– Mėgstamiausias posakis?
– Gyvenimas yra šiandien!
– Kokia knyga ar filmas labiausiai įsiminė?
– Pastaruosius metus tiesiog ryju knygas, tad išskirčiau gal kelis praėjusių metų favoritus. Hanyos Yanagiharos „Mažas gyvenimas“, Karlo Ove Knausgårdo knygų serija „Mano kova“ ir Marinos Abramovič „Eiti kiaurai sienas“.
– Kokią kosmetiką naudojate?
– Tą, kurią nuperka žmona.
– Meilė – tai...
– Meilė tai namai, o namai ten, kur šeima.
– Kaip jus turėtų vertinti ir prisiminti kiti žmonės?
– Svarbiausia, kaip mane vertina šeima, o kitų žmonių nuomonės visada bus visokios. Joms aš įtakos turiu mažai, nors giliai širdyje turiu svajonę, kad nugyventi gyvenimą norėčiau palikdamas jame ką nors prasmingo ir teigiamo ateities kartoms.
