Šįkart pasiteiravome, kaip išreiškiate patriotiškumą?
Rašytoja Fausta Marija Leščiauskaitė (28 m.)
Kiek galiu, renkuosi lietuviškas prekes, moku mokesčius, negailiu nemokamo palaikymo to vertiems verslams, pakeliu numestą šiukšlę ir surenku paliktus šunų kakučius, atsakingai einu balsuoti, stengiuosi pasirūpinti nuskriaustaisiais, švenčiu valstybines šventes, į šalies suverenumą nežiūriu kaip į savaime suprantamą.
Karo metais patriotiškumas gali pareikalauti imti ginklą į rankas, bet taikiomis dienomis tai yra tiesiog žingsniai kasdienybėje: savo šalies tausojimas, palaikymas ir buvimas budriam.
Žurnalistas, keliautojas Vytaras Radzevičius (54 m.)
Patriotiškumas – kaip meilė savo vaikams. Kad ir ką sakytum ar bandytum išreikšti, pritrūks žodžių. Tai yra širdyje.
Žurnalistas, muzikantas Nėrius Pečiūra (55 m.)
Patriotiškumą išreiškiu tylėjimu, pagarba vyresnybei. Taip pat meile žmonėms ir kova su neigiamomis savo charakterio savybėmis.
Dainininkė Raminta Naujanytė-Bjelle (30 m.)
Patriotišką elgesį pirmiausia suprantu ir išreiškiu kaip empatišką pagalbą kitiems. Stengiuosi būti nesavanaudiška ir sąžininga pilietė, kuriai rūpi, kas vyksta Lietuvoje, kuo galiu būti naudinga, domiuosi politika ir visuomenine veikla.
Komunikacijos specialistas Alkas Paltarokas (44 m.)
Vienas patriotizmo aspektų – kai šalia savojo „aš“ nuolat galvoje ir „mes“. Tada realiais darbais prisidedi prie bendros gerovės suvokdamas, jog „aš“ ir „mes“ yra neatskiriama. Ir tada žodžiai, idėjos ar mintys materializuojasi patriotiškuose darbuose bendrai valstybės naudai.
Žurnalistas Žilvinas Žitkus (48 m.)
Aukojimu ir pasiaukojimu dėl šalies ir vaikų ateities. Mes karo akivaizdoje, kaip ir dauguma brandžios pilietiškos visuomenės žmonių, gerokai susiaurinome savo komforto zoną, vardan bendro tikslo. Patriotiškumas – tai savo interesų ir jėgų aukojimas vardan aukštesnių tėvynės ar pasaulietiškų tikslų. Aukščiausia šio pasiaukojimo išraiška, kai pavojaus akivaizdoje esame pasiruošę paaukoti savo gyvybę.
