Rankinių studijos vadovė I. Jasinskė – apie rankinių gamybą: „Kiekvienas kūrėjas turi prisiimti atsakomybę“

Ingrida Jasinskė rankų darbo rankinių versle sukasi jau beveik dešimtmetį. Rankinių studija „kARTu“ – mylima ir vertinama ne tik kauniečių, bet ir mados aksesuarų entuziastų iš visos Lietuvos. Šį kartą su prekės ženklo kūrybos vadove kalbamės ne apie fotosesijas ar išpuoselėtus produktus, bet apie visa tai, kas slepiasi užkulisiuose: rankinių gamybą, kūrybinius procesus ir kasdienius iššūkius auginant mados verslą tvarumo link.

 Nauja rankinių kolekcija.<br> I.Rudžionytės nuotr.
 Nauja rankinių kolekcija.<br> I.Rudžionytės nuotr.
 Nauja rankinių kolekcija.<br> I.Rudžionytės nuotr.
 Nauja rankinių kolekcija.<br> I.Rudžionytės nuotr.
 Nauja rankinių kolekcija.<br> I.Rudžionytės nuotr.
 Nauja rankinių kolekcija.<br> I.Rudžionytės nuotr.
 Nauja rankinių kolekcija.<br> I.Rudžionytės nuotr.
 Nauja rankinių kolekcija.<br> I.Rudžionytės nuotr.
 Nauja rankinių kolekcija.<br> I.Rudžionytės nuotr.
 Nauja rankinių kolekcija.<br> I.Rudžionytės nuotr.
 Nauja rankinių kolekcija.<br> I.Rudžionytės nuotr.
 Nauja rankinių kolekcija.<br> I.Rudžionytės nuotr.
 Nauja rankinių kolekcija.<br> I.Rudžionytės nuotr.
 Nauja rankinių kolekcija.<br> I.Rudžionytės nuotr.
 Nauja rankinių kolekcija.<br> I.Rudžionytės nuotr.
 Nauja rankinių kolekcija.<br> I.Rudžionytės nuotr.
 Nauja rankinių kolekcija.<br> I.Rudžionytės nuotr.
 Nauja rankinių kolekcija.<br> I.Rudžionytės nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

May 26, 2022, 5:04 PM

– Ingrida, prašėte apibūdinti Jus kaip „kARTu“ studijos kūrybos vadovę. Kodėl vengiate save vadinti dizainere? Ar nepritariate susidariusiam įvaizdžiui, jog dizainerio darbas – viena prašmatniausių, geidžiamiausių profesijų Lietuvoje?

– Spaudoje vis matau antraštes su skambiu žodžiu – „dizaineris“. Iš tiesų manau, jog tam, kad galėtum vadinti save šiuo vardu, turi jo nusipelnyti. Jei nori vadintis gydytoju, turi metų metus studijuoti medicinos mokslus. Lygiai taip pat ir su dizaineriais: netampi juo vos sukūręs drabužių kolekciją ar pavienį objektą, reikia investuoti savo laiką ir energiją į išsamias dizaino studijas, nuolat tobulinti įgūdžius. Vadinti save dizaineriu, kai neturi šioje srityje tam tikro laipsnio, mano manymu, yra mažų mažiausiai neprofesionalu.

– Kas tuomet slepiasi po „kūrybos vadovės“ pareigomis?

– Man šiame pavadinime telpa marketingo, mados, verslo, kūrybiškumo, odos amato žinios. Dabartiniais laikais, norint vystyti prekinį ženklą reikliai ir sąmoningai auditorijai, nebeužtenka tiesiog gražaus gaminio – daiktų ir taip šiame pasaulyje yra jau gerokai per daug. Šiuolaikinis produktas turi prisiimti daug didesnę atsakomybę prieš visuomenę, turėti aiškią misiją, o estetika – tiesiogiai atspindėti kliento vertybes ir gyvenimo būdą. Kūrėjas privalo atsakyti už savo produktą nuo jo atsiradimo vartojimo grandinėje iki dėvėjimo ciklo pabaigos. Taip pat svarbu kurti glaudų santykį su pirkėju – turi būti jaučiamas abipusis pasitikėjimas. Mano kasdienė užduotis – matyti viską iš aukščiau, aprėpti begalę skirtingų sričių.

– Tad gal išties būtų paprasčiau būti tik laisva kūrėja, menininke?

– Čia vėl kiša koją klaidingas įspūdis! Viešojoje erdvėje matau labai išaukštintą, beveik sudievintą mados kūrėjo įvaizdį. O realybė juk tokia žemiška! Jei įsivaizduojate, jog mados industrijos specialistai vien sukasi bohemos vakarėliuose ir džiaugiasi savo kūryba žurnalų viršeliuose, turiu jus nuvilti. Tai nuolatinis, kantrybės reikalaujantis, kartais atsibostantis kasdienis darbas su savais rūpesčiais.

– Stebint iš šalies, rankinės ir aksesuarai tikrai gali atrodyti kaip neįsivaizduojamos išmonės meno kūriniai. Kaip abstrakčios idėjos virsta rankų darbo gaminiais?

– Idėjos galvoje tikrai ne visuomet gali būti išpildytos praktikoje, tai daug bandymų ir testavimo reikalaujantis procesas. Gaminio vizija kartais prasilenkia su galutiniu rezultatu, bet čia kalbu ne apie išvaizdą – vizualiai įgyvendinti idėjas dažniausiai nėra sudėtinga. Tačiau svarbu nepamiršti – rankinė, piniginė ar kosmetinė puoš ne lentynas, o gyvą žmogų. Pagrindinis iššūkis yra sukurti naudojimui patogų, funkcionalų gaminį. Čia man į pagalbą ateina technikos, įrangos išmanymas, kuris padeda neapčiuopamoms vizijoms tapti realiais, kasdieniam gyvenimui tinkamais produktais. Gerai išmanant savo srities technologijas, galiu jomis vadovautis kūrybiniame procese, technika tarsi duoda pagrindą tolimesnei kūrybai. Taip gimsta visapusiški modeliai, turintys kelis dėvėjimo būdus, nuolat keičiamus pagal poreikį ar nuotaiką. Bet koks daiktas, papuošalas ar drabužis visuomet turi tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai.

– Su kokiais iššūkiais susiduria Lietuvos kūrėjai ir verslininkai? Ar maža mūsų šalies rinka problema, ar privalumas?

– Priešingai, vietiškumą laikau didele vertybe, tiek dėl artimo santykio su klientais, tiek dėl galimybės mažinti milžinišką oro taršą. Pastaraisiais metais išsiugdėme įprotį vienu mygtuko paspaudimu pirkti prekes iš viso pasaulio. Kelis eurus kainuojanti smulkmena atkeliauja iš Kinijos, jei ji mūsų norų neatitinka – be vargo siunčiame ją visus 7000 kilometrų atgal. Mums tai – smulkmena, o gamtai – tragedija. Šis neatsakingas vartotojų elgesys ne tik atima pelną iš vietinių šalies kūrėjų, bet ir teršia atmosferą dusinančiu išmetamųjų dujų kiekiu.

Siekiame atsitraukti nuo gamtai, žmogui ir ekonomikai žalingų įpročių, todėl savo gamybos procesus telkiame Kaune, po vienu studijos stogu. Esame vieni iš nedaugelio mados aksesuarų studijų, kuriuose parduotuvės vitriną ir meistrų dirbtuves skiria vos keli žingsniai. Tai itin svarbus tvarios mados aspektas – galime tiesiogiai valdyti gamybos pokyčius, neeikvojame laiko ir energijos transportavimui, bei iki minimumo sumažiname išmetamųjų dujų kiekį gaminių gavybos grandinėje.

– Paminėjote tvarią madą. Tai kone kasdien girdimas, įdomus, gąsdinantis, atrodo, visiems neabejotinai svarbus, bet ne iki galo pažintas terminas. Kas tvari mada yra Jums?

– Manau, jog populiarėjant tvarumo terminui, didieji greitosios mados gamintojai suformavo klaidingą įvaizdį apie gamtai draugišką madą. Jie lengvai įtikimo mus, jog smėlio spalvos drabužis – tvaresnis už ryškų, o perdirbto kartono etiketė su žalsvu užrašu garantuoja ekologišką pasirinkimą. Bet juk tai tik pavojingas ir realybę iškreipiantis „greenwashing‘as“, akių dūmimas.

Man, kaip kūrėjai ir verslo vystytojai, tvarumas yra be galo sudėtinga diskusija, nesibaigiančios pastangos ir kasdieniai kompromisai. Šioje plačioje temoje telpa ir pagarba savo darbuotojams, ir išteklių skaičiavimas, ir pastovus kūrybiškumo derinimas su praktiškumu.

– Gal galėtumėte duoti konkretų, kasdienį tvarios gamybos pavyzdį?

Paprastas pavyzdys: perteklinės žaliavos yra viena didžiausių gamybos procesų problemų. Todėl griežtai laikomės minimalaus švaistymo filosofijos, bene svarbiausia mūsų gamybos taisyklė – nė vienas likutis netampa šiukšle.

Nedidelės natūralios odos atraižos virsta žaismingais aksesuarais: piniginėmis, kortelių dėtuvėmis, kosmetinėmis. Taip pat dalį odos atraižų dovanojame vaikų dienos centrams, smulkioms menininkų bendruomenėms, rankdarbių kūrėjams. Taip užtikriname, kad maksimalus žaliavos kiekis būtų įprasminamas ir virstų naudingais produktais, o ne nugultų šiukšlių konteineryje. Išduosiu paslaptį: kARTu skonių virtuvėje jau verda ir perdirbtų rankinių kolekcija!

– Kurie mados verslo aspektai Jus neramina, kelia pyktį, o gal liūdina?

– Labai gaila, jog socialiniai tinklai paverčia madą niekad nesibaigiančiu turgumi. Kasdienės greitosios mados siuntinių apžvalgos, nuolatinė nuolaidų kodų karuselė. Iš pirmo žvilgsnio tai smagus pramoginis turinys, bet juk jis siunčia tokią neteisingą žinutę. Tamsioji to pusė – prarastas saikas ir begalė nereikalingų pirkinių. Labai stengiuosi, kad kARTu studija nebūtų išpardavimų kultūros dalimi. Dažnai sulaukiame klausimo: kada išpardavimas? Atsakau: niekada, nes mes neturime ką išparduoti (šypsosi). Nesame sukaupę perteklinio gaminių kiekio, kurį reikėtų mažinti.

Pagarba mados namų darbuotojams – dar viena priežastis, kodėl nepalaikome nuolaidų kultūros. Viliodami klientus sumažinta produktų kaina nuvertintume meistrų darbą, švaistytume jų laiką, meistrystę ir energiją.

– Natūralus šilkas, vilna, egzotinių gyvūnų oda, retų gyvūnų auginimas dėl purių kailinių – visi šie procesai, anksčiau simbolizavę išskirtinę prabangą, šiais laikais atspindi nereikalingą taršą ir kelia etinius klausimus. Kaip laviruojate šioje vartotojams vis svarbesnėje diskusijoje?

– Mūsų studija šioje sudėtingoje srityje ieško balanso. Griežtai pasisakome prieš nykstančių gyvūnų eksplotavimą dėl trumpalaikių mados užgaidų, todėl mūsų asortimente nerasite egzotinių roplių ar kitų retų gyvūnų odos. Norint etikos ir ilgaamžiškumo diskusijoje pasiekti darnos, mėsos ir odos industrijos turi žengti koja kojon, taip suvienodinant abiejų produktų paklausą ir pasiūlą. Todėl visa mūsų odiniams gaminiams naudojama aukštos kokybės galvijų oda – antrinės mėsos industrijos žaliavos.

Taip pat svarbi nuolat kintančio kARTu odos asortimento dalis – pertekliniai natūralios odos likučiai iš Italijoje esančių fabrikų. Nedidelės aukštos kokybės natūralios itališkos odos partijos studiją pasiekia vos porą kartų per metus. Tai užtikrina odinių gaminių išskirtinumą: gali būti, jog odos gabalėlis, kurį šiandien išsirinksite savo rankinei – paskutinis toks šiame pasaulyje, tad ir laimė puoštis tokios spalvos gaminiu atiteks tik Jums.

– Kuri rankinės kūrybinio proceso dalis Jums mėgstamiausia?

– Be abejonės – individualūs užsakymai. Tai toks asmeniškas, jaudinantis ir įdomus procesas. Norime naikinti greito, neapgalvoto, impulsyvaus apsipirkimo įpročius, todėl klientams siūlome pilną produktų personalizaciją. Kiekvienas rankinės, kuprinės, delninės ar piniginės modelis gali būti pritaikytas jūsų individualiems praktiniams ir estetiniams poreikiams.

Kartu su klientais neriame į atsakingą procesą: pasirinkti rankinės dydį, suderinti odos spalvas, subalansuoti detalių visumą. Viskas vien tam, kad kiekviena kuprinė maloniai gultų ant pečių, kad rankinėje tilptų mylimiausia gertuvė, ar, kad delninės užtrauktukas idealiai derėtų prie šventinių aukštakulnių.

Kai galvoju, kad jau mačiau viską, ateina nauja klientė ir pasiūlo netikėtą, unikalų spalvų derinį. Tokios ypatingos akimirkos visada primena, dėl ko kasdien kuriame, mąstome, dirbame.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.