Ko neturi, to dažniausiai labai trokšti. Šis posakis tinka Kaune gimusiam ir užaugusiam Merūnui. Dainininkas niekada neturėjo kaimo, kur būtų galėjęs pavasaroti pas močiutę, tad jį nuo mažens traukė gamtos kerai.
„Pradėjome taupyti ir radome tikrai neblogą variantą. Tenkino kaina, be to, vieta ant ežero kranto, tad svajoti daugiau negalėjome“, – pažymėjo M.Vitulskis.
Didelis 60 arų sklypas – šalia Alsakio ežero. Praėjus kuriam laikui Vitulskiai suprato, kad čia tobulai derės vasarnamis. Merūnas prasitarė, kad šiam sprendimui daugiausia įtakos turėjo sūnūs Herkus (6 m.) ir Ajus (7 m.).
„Puikiai atsimenu, kaip prieš daug metų nuvažiuodavau į sodybą pas tetą. Žinau, kad vaikui ryšys su gamta ypač svarbus: medžių, gyvūnų pažinimas ir elementariai kaip kastuvą rankoje laikyti. Kas ten žino, gal abu su Erika senatvėje sėdėsime supamuosiuose krėsluose ir žiūrėsime į ežerą“, – šyptelėjo dainininkas.
Pastarieji metai visiems atnešė nemalonių netikėtumų. Prieš trejus metus pasaulį užvaldžiusi pandemija, o galiausiai vasario pabaigoje prasidėjęs Rusijos karas Ukrainoje žmones privertė atsisakyti pramogų ir pradėti labiau taupyti. Dainininkas prisipažįsta – įvairios negandos visame pasaulyje atsiliepė ir vasarnamio statyboms.
„Natūralu, kad tai sutrikdo bet kokius planus, kad ir kokie jie – maži ar grandioziniai – būtų. Nuo asmeninio jausminio iki turtinio.
Mes irgi nesame išimtis. Aplink turime daug pažįstamų, kurie taip pat statosi namus ir šiuo metu už galvos susiėmę. Dabar labai sunku susireguliuoti statybų kainą: kas buvo numatyta prieš statybas, jau seniai išleista. Be to, sunku su statybinėmis medžiagomis. Normalu, kad užsidarė kaimynų durys, vis mažiau liko pagrindinių medžiagų tiekėjų Lietuvoje. Taip visi nuotykiai ir prasidėjo: kas sandėliuose dar turėjo kokių nors likučių, juos ir surinkau iš įvairių parduotuvių“, – pasakojo M.Vitulskis.
130 kvadratinių metrų vasarnamis jau turi sienas. Artimiausi planai – apšiltinti stogą, sudėti langus. Merūnas tikisi tai įgyvendinti iki vėlyvo rudens.
„O vėliau žiūrėsime, kaip susidėliosime pajamas. Normalu, kad žmonės nesijaučia saugūs, pradeda taupyti, atsisako kai kurių pramogų, o aš ir esu ta pramoga. Suprantu ekonominę situaciją ir nevarau savęs į kampą, įvertinu galimybes. Šis namas – didelis nuotykis. Kasdien nutinka kas nors juokingo arba nelabai“, – geros nuotaikos nestokojo vyras.
Dainininkas nesėdi sudėjęs rankų ir planuoja prisiminti anksčiau įgytus įgūdžius. Studijų laikais Merūnas yra išbandęs save įvairiose srityse – mokėsi piešti Juozo Naujalio menų mokykloje, yra dirbęs statybose.
„Yra nesudėtingų darbų, kuriuos tikrai galiu pasidaryti. Manau, reikėtų pačiam apšiltinti pamatus, kieme įvesti drenažą. Turiu labai gerų draugų, kurie man vis pataria. Žinote, seniau visos statybų pamokos vykdavo akis į akį, nebuvo švietėjiškos meistrystės medžiagos, o dabar pilnas internetas visko, informacijos labai daug. Svarbu tik atsirinkti“, – dėstė vyras.
Nors Vitulskių vasarnamis kaime, jie planuoja jį įrengti šiuolaikiškai. Porai patinka modernumas ir eklektika.
„Mes esame už tai, kas neįpareigoja. Labai nemėgstame apkrautų lentynų, smulkmenų. Mėgstame vientisumą. Mes ir savo namus taip įrengėme, vėliau daug draugų nuo mūsų nusižiūrėjo idėjų“, – juokėsi jis.
Dainininkas domisi namų architektūra, tad kurti savo namus – vienas malonumas. Šio vasarnamio planą jis nubraižė pats.
„Vėliau tai perkėlėme į vizualą. Tada supranti, kad realiai viskas atrodo kitaip. Tuomet reikia profesionalų, kurie patartų ir paaiškintų visas smulkmenas. Svetima akis visai kitaip žiūri ir mato. Dėl to ieškome dizainerės – kurdamas interjerą daug ko nematai. Žmonės dažnai viską apkrauna, o aš to labiausiai bijau. Kad atsiskleistų gamtos grožis, suplanavome didelius vitrininius langus“, – sakė jis.
Vitulskiai tvarko ir šalia vasarnamio esančią ežero pakrantę. Nors gamtosaugos ir kitos taisyklės daug ką riboja, kiek tik jos leidžia, tiek šeima bando pagražinti aplinką.
„Labai myliu gamtą. Ir medžių man ten dar trūksta. Kiekvieną kampelį stengiuosi išsaugoti kuo autentiškesnį. Aplink daug augalų, galvoju net žolės nesėti, palikti paprastus dobilus, natūralią žolę – tiesiog ją trumpinti ir formuoti. Lauko gėlės yra nuostabios, jas reikia tausoti“, – įsitikinęs Merūnas.
Jis iš tų žmonių, kurie mėgsta atlikti įvairius darbus lauke. Pavyzdžiui, pjauti žolę jam malonumas ir savotiška meditacija.
„Gal kitiems tai atrodo juodas darbas, bet iš tikrųjų taip mintimis pabėgi nuo šurmulio, įvairiausių spaudos konferencijų, galų gale nuo koncertų, kurie kelia nemažai įtampos. Nėra tam geresnės vietos nei gamta.
Man patinka žvejoti, grybauti. Kitiems galbūt atrodau ribotas, daug kas sako, kad namas reikalauja daug laiko. Bet manau, kad kaip žmogus save įprasmini gamtoje. Pažiūrėkite, kiek daug žmonių per pandemiją grįžo ten, iš kur kilo, – į kaimus, vienkiemius. Kokia didelė sodybų paklausa, net nebėra ką pirkti“, – svarstė jis.
Vitulskiai jau spėjo suplanuoti ir nedidelį šiltnamį savo sklype. Ir čia sprendimą lėmė ne kas kitas, o vaikai.
„Nors jis man visai čia netinka, o daržovių galima nusipirkti iš vietos ūkininkų, vienas vaikų labai linkęs į daržininkystę – agurkai, kuriuos galės auginti, jam atrodo tarsi stebuklas, tad niekur nedingsi“, – juokėsi Merūnas.
Vos atvykę į sodybą Ajus ir Herkus skuodžia žaisti. Berniukai čia susiranda įdomios veiklos ir jaučiasi puikiai.
„Jie ir varliauja, ir žalčiauja! Laksto po pakrantes, meldynus ir įsivaizduoja esą džiunglių gyventojai. Neseniai buvo rodoma laida „Nuogi ir įbauginti“: žmonės paleidžiami į džiungles ir turi ten prisitaikyti gyventi. Tad mano vaikai, prisižiūrėję tos laidos, nuvažiuoja į sodybą, prisirenka pagalių ir pradeda statyti namus. Jie labai vertina vasarnamį, vis klausia, kada važiuosime. Jie – mažieji ūkininkai“, – juokėsi jis.
Merūnas pasidžiaugė ir draugiška kaimynyste. Vitulskiai jau spėjo ne tik susipažinti su šalia gyvenančiais žmonėmis, bet ir apsikeisti patarimais.
„Šalia mūsų yra alpakų ūkis. Su moterimi, auginančia šiuos gyvūnus, dažnai pasikalbame. Labai draugiška, šilta kaimynė, visada mus palaiko morališkai, pataria, kur galima nusipirkti smėlio ar dar ko. Ne veltui sakoma, kad tinkamo būsto pasirinkimą 50 procentų lemia kaimynai. Aš tuo tikiu, tad mums labai pasisekė“, – sakė Merūnas.
