Šįkart pasiteiravome, ką jie prisimena iš mokyklos suolo?
TV laidų vedėja Giedrė Talmantienė (49 m.)
Geriausias dalykas mokykloje man būdavo žygiai su palapinėmis mokslo metų pabaigoje. Auklėtoja neturėdavo jokių galimybių išsisukti, nes jau gegužės pradžioje visi pradėdavo zyzti, kad reikia važiuoti.
Dabar net nespėliosiu, kaip ji jausdavosi išvažiavusi į mišką su beveik trisdešimt paauglių, bet man tai buvo geriausias dalykas. Pirmiausia žinojau, kad jau prasideda atostogos, antra – laisvė ir jokių tėvų ir trečia – sumuštiniai su dešryte ir agurkais.
Dainininkas ir prodiuseris Aras Vėberis (52 m.)
Daug įsimintinų dalykų yra iš mokyklos laikų.
Vienas tokių – šis: kadangi mokiausi mokykloje, kurioje buvo sustiprintas matematikos dėstymas, vyresnėse klasėse mums pamokos apie programavimą ir kompiuterius vykdavo Vilniaus universitete.
Niekada nepamiršiu to jausmo, kai pirmą kartą pamačiau didelį kaip spinta kompiuterį. Tai buvo 1985–1986 metais.
Dainininkė Urtė Šilagalytė (30 m.)
Vienas įsimintiniausių įvykių, kai su suolo drauge nusprendėme pamokyti mus kibinusį berniuką.
Planas, kiek pamenu, iki galo nepavyko, bet dalis jo tikrai buvo įgyvendinta.
Nusipirkusios miltų puolėme jį iš pasalų ir pavasarį priminėme, ką reiškia miltų sniego gniūžtės.
Politologas Linas Kojala (32 m.)
Vienuoliktoje klasėje netikėtai gavau privilegiją atstovauti savo mokyklai – ir visam Vilniui – susitikime su tuometiniu prezidentu Valdu Adamkumi.
Šis susitikimas mane sužavėjo – šalies vadovas įdėmiai klausėsi moksleivių svarstymų apie kasdienes problemas, mokslo procesą, užklasinę veiklą.
Įspūdis po šio apsilankymo buvo toks stiprus, kad nebeliko abejonių, jog ateityje noriu studijuoti politikos mokslus. Džiaugiuosi, kad su prezidentu V.Adamkumi ryšys išliko iki šių dienų.
